Zoninis dilgčiojimas – tai lokalizuotas dilgčiojimo, badymo ar „adatėlių“ pojūtis tam tikroje kūno vietoje. Mediciniškai toks pojūtis vadinamas parestezija. Jis dažniausiai jaučiamas rankose, pėdose, kojose, rankose ar veide. Dilgčiojimas gali atsirasti dėl laikino nervo spaudimo, tačiau kartais gali būti susijęs su nervų pažeidimu, kraujotakos sutrikimais ar kitomis sveikatos būklėmis.
Kaip pasireiškia zonininis dilgčiojimas?
- Dilgčiojimo ar badymo pojūtis;
- „Adatėlių“ pojūtis odoje;
- Tirpimas ar sumažėjęs jutimas;
- Deginimo pojūtis;
- Padidėjęs jautrumas prisilietimui;
- Skausmas ar diskomfortas pažeistoje srityje;
- Galūnės veržimo ar spaudimo pojūtis.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Nepraeina arba dažnai kartojasi;
- Palaipsniui stiprėja;
- Plinta į kitas kūno sritis;
- Pasireiškia kartu su tirpimu ar jutimo sumažėjimu;
- Yra lydimas raumenų silpnumo;
- Trukdo kasdienei veiklai ar miegui;
- Atsiranda be aiškios priežasties.
Dažniausios zoninio dilgčiojimo priežastys
- Laikinas nervo spaudimas: ilgai išlaikoma kūno padėtis gali sukelti trumpalaikį dilgčiojimą ar tirpimą;
- Nervų užspaudimo sindromai: riešo kanalo sindromas gali sukelti plaštakos ir pirštų dilgčiojimą;
- Stuburo ligos: nervų šaknelių spaudimas kaklinėje ar juosmeninėje stuburo dalyje gali sukelti dilgčiojimą rankose arba kojose;
- Periferinė neuropatija: periferinių nervų pažeidimas, galintis būti susijęs su cukriniu diabetu, alkoholio vartojimu ar tam tikrais vaistais;
- Vitaminų trūkumas: ypač vitamino B12 trūkumas gali sukelti jutimo sutrikimus;
- Skydliaukės ligos: hipotirozė gali būti susijusi su periferinių nervų funkcijos sutrikimais;
- Kraujotakos sutrikimai: sumažėjusi galūnių kraujotaka kartais gali pasireikšti jutimo pokyčiais;
- Infekcijos: Laimo liga, juostinė pūslelinė ir kai kurios kitos infekcijos gali paveikti nervų sistemą;
- Išsėtinė sklerozė: centrinės nervų sistemos liga, galinti sukelti įvairius jutimo sutrikimus;
- Stresas ir hiperventiliacija: gali sukelti laikiną rankų, pėdų ar veido dilgčiojimą.
Kaip diagnozuojamas zoninis dilgčiojimas?
- Anamnezės įvertinimas: nustatoma simptomų pradžia, trukmė, lokalizacija ir galimas ryšys su kūno padėtimi ar fiziniu krūviu;
- Neurologinis ištyrimas: vertinami jutimai, raumenų jėga, refleksai ir koordinacija;
- Kraujo tyrimai: tiriama gliukozės koncentracija, vitamino B12 kiekis, skydliaukės funkcija ir kiti rodikliai pagal įtariamą priežastį;
- Nervų laidumo tyrimai: padeda nustatyti periferinių nervų funkcijos sutrikimus;
- Elektromiografija: vertinama raumenų elektrinė veikla ir galimi nervų pažeidimo požymiai;
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): skiriama įtariant stuburo, galvos ar nugaros smegenų patologiją;
- Nervų ultragarsinis tyrimas – tam tikrais atvejais padeda įvertinti periferinių nervų struktūrą ir galimą suspaudimą.
Kaip gydyomas zoninis dilgčiojimas?
- Kūno padėties ir ergonomikos korekcija – padeda sumažinti ilgalaikį nervų spaudimą;
- Kineziterapija – gali būti naudinga esant nervų šaknelių dirginimui, raumenų disbalansui ar laikysenos sutrikimams;
- Medikamentinis gydymas – parenkamas pagal pagrindinę ligą ir simptomų pobūdį;
- Neuropatinio skausmo gydymas – esant skausmingoms parestezijoms, gydytojas gali skirti specifinių vaistų;
- Vitaminų trūkumo korekcija – taikoma nustačius vitamino B12 ar kitų medžiagų trūkumą;
- Cukrinio diabeto kontrolė – svarbi siekiant sumažinti diabetinės neuropatijos progresavimo riziką;
- Pagrindinės neurologinės ar kitos ligos gydymas – gydymas nukreipiamas į nustatytą nervų pažeidimo priežastį;
- Chirurginis gydymas – svarstomas esant reikšmingam nervo suspaudimui.
