Teratoma – tai retas gemalinių ląstelių navikas, galintis išsivystyti įvairiose organizmo anatominėse srityse. Teratomą gali sudaryti skirtingų tipų audiniai, pavyzdžiui, riebalinis, raumeninis ar kaulinis audinys, taip pat joje gali būti plaukų ar dantų. Teratomos dažniausiai formuojasi lytinėse liaukose – kiaušidėse arba sėklidėse, tačiau gali išsivystyti ir kitose kūno vietose. Pagal histologines savybes ir biologinį elgesį teratomos gali būti gerybinės arba piktybinės, todėl naviko pobūdžiui nustatyti svarbus išsamus diagnostinis ir histologinis įvertinimas.
Tetarotomos rūšys:
- Kiaušidžių teratomos: yra dažniausia teratomų rūšis moterims. Dauguma jų yra cistinės teratomos, kurių sudėtyje gali būti skysčio ir įvairių audinių;
- Sėklidžių teratomos: yra dažniausia teratomų rūšis vyrams. Berniukams šie navikai dažniausiai būna gerybiniai, tačiau suaugusiems vyrams daugiau nei pusė sėklidžių teratomų atvejų yra piktybiniai;
- Kryžkaulio ir uodegikaulio srities teratomos: formuojasi kryžkaulio ir uodegikaulio srityje. Tai dažniausia teratomų rūšis vaikams, nors apskritai šie navikai išlieka reti;
- Fetiforminė teratoma: itin reta teratomos rūšis, sudaryta iš gyvų audinių ir galinti savo struktūra priminti netaisyklingai išsivysčiusį vaisių.
Simptomai
Teratomos simptomai priklauso nuo naviko lokalizacijos ir dydžio. Galimi:
- Skausmas;
- Kraujavimas;
- Čiuopiamas darinys;
- Patinimas;
- Pilvo skausmas;
- Vidurių užkietėjimas;
- Skausmingas šlapinimasis;
- Padidėjęs beta žmogaus chorioninio gonadotropino kiekis;
- Padidėjęs naviko žymens alfa fetoproteino kiekis.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: teratomai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant įvertinti hormonų ir naviko žymenų koncentraciją kraujyje. Gali būti tiriami β-hCG ir AFP;
- Ultragarsinis tyrimas: padeda nustatyti darinio lokalizaciją, dydį ir įvertinti jo struktūrą;
- Rentgenografija: atliekama siekiant įvertinti darinį ir jame esančias skirtingo tankio struktūras;
- Kompiuterinė tomografija (KT): leidžia išsamiau įvertinti teratomos dydį, lokalizaciją ir jos santykį su aplinkiniais audiniais;
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): suteikia išsamesnės informacijos apie darinio struktūrą ir aplinkinius minkštuosius audinius;
- Biopsija: kai kuriais atvejais paimamas audinio mėginys, kurio histologinis įvertinimas padeda nustatyti naviko pobūdį.
Gydymas
- Chirurginis gydymas – pagrindinis lokalizuotos teratomos gydymo metodas. Operacijos metu siekiama pašalinti naviką, o chirurginės intervencijos apimtis parenkama atsižvelgiant į teratomos lokalizaciją, dydį, santykį su aplinkinėmis anatominėmis struktūromis, histologinį tipą ir išplitimą;
- Spindulinis gydymas – taikomas tam tikrais piktybinių gemalinių ląstelių navikų atvejais, atsižvelgiant į naviko histologinį tipą, lokalizaciją, išplitimą ir atsaką į kitus gydymo metodus.
- Chemoterapija – gali būti taikoma piktybinės ar išplitusios teratomos atveju. Chemoterapija gali būti derinama su chirurginiu gydymu, priklausomai nuo individualios klinikinės situacijos.
Paruošė gyd. Anatolij Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
