Preeklampsija – tai po 20 nėštumo savaitės atsiradęs padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir kitų organų sistemų, dažniausiai inkstų bei kepenų funkcijos sutrikimas. Tai viena svarbiausių nėštumo komplikacijų, galinti kelti pavojų tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Dažniausiai preeklampsijos požymiai pradeda nykti po gimdymo, tačiau kai kuriais atvejais liga gali pasireikšti arba tęstis ir pogimdyminiu laikotarpiu.
Preeklampsija diagnozuojama nustačius:
- Arterinį kraujospūdį ≥ 140/90 mmHg po 20-osios nėštumo savaitės;
- Ir bent vieną papildomą požymį, rodantį organų funkcijos sutrikimą (baltymai šlapime, inkstų funkcijos sutrikimas, padidėję kepenų fermentai, sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje, skystis plaučiuose, nauji regėjimo sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai).
Rizikos veiksniai
- Motinos amžius (> 35 m.);
- Preeklampsija ankstesnio nėštumo metu;
- Daugiavaisis nėštumas;
- Lėtinė arterinė hipertenzija;
- 1 arba 2 tipo cukrinis diabetas prieš nėštumą;
- Autoimuniniai sutrikimai;
- Dirbtinis apvaisinimas;
- Nutukimas;
- Preeklampsijos atvejai šeimoje;
- Komplikacijos ankstesnio nėštumo metu;
- Praėjo daugiau nei 10 metų nuo ankstesnio nėštumo.
Simptomai
- Padidėjęs kraujospūdis;
- Baltymų atsiradimas šlapime;
- Stiprūs arba nuolat pasikartojantys galvos skausmai;
- Neryškus matymas;
- Jautrumas šviesai;
- Regos lauko sutrikimai ar „mirgėjimas akyse“;
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje, ypač dešinėje pusėje po šonkauliais;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Dusulys;
- Veido, rankų ar kojų tinimas;
- Staigus svorio prieaugis dėl skysčių kaupimosi.Rankų, kulkšnių ir veido patinimas (edema).
Sunkios preeklampsijos simptomai:
- Kraujospūdis ≥ 160/110 mmHg;
- Inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimas;
- Regėjimo sutrikimas;
- Labai sumažėjęs šlapimo kiekis;
- Sąmonės sutrikimas ar traukuliai.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir ginekologinė apžiūra: preeklampsijai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusius susirgimus ir atlieka ginekologinę pilvo ir dubens apžiūrą;
- Laboratoriniai tyrimai: padeda įvertinti motinos bendrą sveikatos būklę ir nustatyti galimus organų funkcijos sutrikimus, susijusius su preeklampsija. Dažniausiai vertinama inkstų ir kepenų funkcija, trombocitų kiekis kraujyje bei kiti svarbūs kraujo rodikliai;
- Šlapimo tyrimas: padeda nustatyti baltymų kiekį šlapime (proteinuriją) – vieną pagrindinių preeklampsijos požymių. Gali būti atliekamas bendras šlapimo tyrimas arba 24 valandų šlapimo surinkimas baltymų kiekiui įvertinti;
- Vaisiaus ultragarsinis tyrimas: vertinamas vaisiaus augimas ir vystymasis, apskaičiuojamas numatomas vaisiaus svoris, įvertinama placentos būklė bei vaisiaus vandenų kiekis;
- Nestresinis testas: tyrimo metu stebima, kaip vaisiaus širdies ritmas reaguoja į jo judesius. Tyrimas padeda įvertinti vaisiaus savijautą ir deguonies aprūpinimą.
- Biofizinis profilis: ultragarsinio tyrimo metu vertinami vaisiaus judesiai, kvėpavimo judesiai, raumenų tonusas, vaisiaus vandenų kiekis.
Gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – užtikrinti motinos ir vaisiaus saugumą bei parinkti optimalų gimdymo laiką.
Nesunkios preeklampsijos gydymas
- Reguliariai stebimas kraujospūdis;
- Atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai;
- Vertinama vaisiaus būklė;
- Rekomenduojamas kraujospūdžio sekimas namuose;
- Dažnesnės gydytojo konsultacijos.
Sunkios preeklampsijos gydymas
- Antihipertenziniai vaistai – skiriami padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti ir kontroliuoti;
- Magnio sulfatas – vieną svarbiausių vaistų sunkios preeklampsijos gydyme. Jis vartojamas traukulių (eklampsijos) profilaktikai ir gydymui;
- Kortikosteroidai – gali būti skiriami, jei tikėtinas priešlaikinis gimdymas. Šie vaistai pagreitina vaisiaus plaučių brendimą ir sumažina naujagimio kvėpavimo sutrikimų, kraujavimo į smegenis bei kitų neišnešiotumo komplikacijų riziką.
Gimdymas esant preeklamsijai
Dažniausiai rekomenduojama:
- Esant nesunkiai preeklampsijai – gimdymas nuo 37 nėštumo savaitės;
- Esant sunkiai preeklampsijai – gimdymas gali būti rekomenduojamas anksčiau.
Gimdymo būdas (natūralus gimdymas ar cezario pjūvis) parenkamas individualiai, atsižvelgiant į motinos ir vaisiaus būklę, nėštumo trukmę bei ligos sunkumą.
Po gimdymo
- Toliau stebėti kraujospūdį;
- Vartoti gydytojo paskirtus vaistus;
- Atkreipti dėmesį į galvos skausmą, regėjimo sutrikimus, dusulį ar stiprų tinimą;
- Nedelsiant kreiptis į gydytoją atsiradus naujiems simptomams.
Komplikacijos
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas;
- Priešlaikinis gimdymas;
- Placentos atitrūkimas;
- Eklampsija;
- Inkstų, kepenų ir kitų organų pažeidimas;
- Širdies ir kraujagyslių ligos.
Prevencija
- Normalus kūno svoris prieš nėštumą;
- Arterinio kraujospūdžio kontrolė;
- Cukrinio diabeto kontrolė;
- Reguliarus fizinis aktyvumas;
- Pakankamas poilsis ir miegas;
- Subalansuota mityba;
- Reguliarūs nėštumo priežiūros vizitai.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
