Kepenų vėžys – tai piktybinis navikas, kuris gali prasidėti kepenyse (pirminis) arba išplisti į jas iš kitų organų (antrinis). Kepenys yra vienas svarbiausių organizmo organų, todėl jų pažeidimas gali turėti reikšmingos įtakos bendrai sveikatos būklei. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti pagerinti gydymo rezultatus bei gyvenimo kokybę.
Kepenų vėžio rūšys
- Hepatoceliulinė karcinoma (HCC) – dažniausia kepenų vėžio forma, sudaranti apie 75–85 % visų atvejų. Ji išsivysto iš pagrindinių kepenų ląstelių – hepatocitų;
- Intrahepatinė cholangiokarcinoma – tai tulžies latakų vėžys, prasidedantis smulkiuose tulžies latakuose kepenų viduje;
- Kepenų angiosarkoma – labai reta ir agresyvi kepenų vėžio forma, išsivystanti iš kepenų kraujagyslių sienelių ląstelių.
Rizikos veiksniai
- Lėtinė hepatito B arba C infekcija;
- Kepenų cirozė;
- Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga;
- Cukrinis diabetas;
- Paveldimos kepenų ligos (pvz., hemokromatozė, Vilsono liga);
- Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas;
- Rūkymas;
- Antsvoris ar nutukimas.
Simptomai
- Nepaaiškinamas svorio kritimas;
- Apetito stoka;
- Nuovargis ir silpnumas;
- Skausmas ar diskomfortas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje;
- Pilvo pūtimas ar padidėjimas;
- Gelta (odos ir akių baltymų pageltimas);
- Tamsus šlapimas;
- Šviesios (pilkšvos ar baltos) išmatos;
- Odos niežėjimas;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Lengvai atsirandančios mėlynės.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: kepenų vėžiui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka pilvo fizinę apžiūrą;
- Laboratoriniai tyrimai: atliekami kepenų funkcjos tyrimai bei nustatomi vėžio žymenys ir jų rodikliai;
- Pilvo ultragarsinis tyrimas: tai vienas pagrindinių pradinių tyrimų, leidžiantis įvertinti kepenų struktūrą, aptikti darinius ir nustatyti galimus pakitimus;
- Kompiuterinė tomografija (KT): leidžia tiksliai nustatyti naviko dydį, lokalizaciją, išplitimą bei įvertinti aplinkinių organų būklę;
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): suteikia itin detalius kepenų vaizdus ir padeda tiksliau apibūdinti naviko pobūdį bei išplitimą;
- Angiografija: tyrimas naudojamas kepenų kraujagyslių būklei įvertinti ir gali būti svarbus planuojant gydymą;
- Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP): gali būti atliekama įtariant tulžies latakų navikus ar jų sukeliamus pakitimus;
- Biopsija: jeigu vaizdiniai tyrimai neleidžia tiksliai nustatyti diagnozės, gali būti atliekama kepenų biopsija. Tai vienas patikimiausių metodų galutiniam diagnozės patvirtinimui.
Gydymas
Atlikus visus reglamentuotus tyrimus ir nustačius kepenų vėžio diagnozę, tolimesnė gydymo taktika aptariama multidisciplininėje komisijoje (MDK), kur įvertinus navikinio proceso išplitimą ir vėžio biologinį potipį, nustatoma tolimesnė gydymo taktika. Kepenų vėžio gydymas priklauso nuo: naviko histologinio tipo, naviko išplitimo/stadijos (TNM klasifikacija) prognozinių ir predikcinių veiksnių, amžiaus, ligonio funkcinės būklės, kardiopulmoninės sistemos funkcijos, gretutinių ligų, bei kitų prognozinių veiksnių.
Pagrindiniai kepenų vėžio gydymo būdai
Lokalus gydymas
Chirurginis gydymas – jeigu navikas yra lokalizuotas ir kepenų funkcija pakankama, gali būti atliekama operacija, kurios metu pašalinamas navikas kartu su dalimi sveiko kepenų audinio. Kai kuriems pacientams, sergantiems ankstyvų stadijų kepenų vėžiu, gali būti atliekama kepenų transplantacija. Procedūros metu sergančios kepenys pakeičiamos sveikomis donoro kepenimis.
Radijo dažnio abliacija – procedūros metu į naviką įvedamos specialios adatos, kurios elektros srove sukuria aukštą temperatūrą ir sunaikina vėžines ląsteles.
Krioabliacija – vėžinės ląstelės sunaikinamos naudojant itin žemą temperatūrą ir skystą azotą.
Chemoembolizacija – chemoterapiniai vaistai suleidžiami tiesiai į naviką maitinančias kraujagysles, kartu sumažinant kraujo pritekėjimą į naviką.
Radioembolizacija – į kepenų kraujagysles suleidžiamos mikrosferos su radioaktyviosiomis medžiagomis, kurios spinduliuoja naviką iš vidaus.
Spindulinis gydymas – šio gydymo metu naudojama didelės galios energija iš šaltinių, pavyzdžiui, rentgeno spindulių ir protonų, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles ir sumažinti naviką. Gydytojai energiją kruopščiai nukreipia į kepenis, tuo pačiu tausodami aplinkinius sveikus audinius. Spindulinė terapija gali būti pasirinkimas, jei kiti gydymo būdai neįmanomi arba jei jie nepadėjo. Esant pažengusiam kepenų vėžiui, spindulinė terapija gali padėti kontroliuoti simptomus.
Sisteminis gydymas
Chemoterapija – gydymo metu naudojami vaistai, nukreipti į kepenų vėžio ląsteles ir jas naikinantys. Chemoterapija taip pat gali būti taikoma prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį, kad jį būtų lengviau pašalinti. Chemoterapija taipogi gali būti taikoma siekiant palengvinti kepenų vėžio, kurio negalima pašalinti chirurginiu būdu arba kuris išplitęs į kitas kūno vietas, simptomus. Kartais ji taikoma kartu su spinduline terapija.
Taikinių terapija – vaistai, kurie selektyviai ir tikslingai veikia tam tikras navikinių ląstelių molekules receptorius, stabdo vėžio augimą. Taikinių terapija paprastai taikoma žmonėms, sergantiems išplitusiu kepenų vėžiu.
Imunoterapija – imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir vėžinių ląstelių. Imuninės ląstelės geba atskirti savas ir svetimas ląsteles, tačiau kartais užpuola ir nepakitusias organizmo ląsteles dėl atpažinimo klaidos. Siekiant išvengti tokių klaidų ir per didelio imuninės sistemos aktyvumo, išsivystė imuninės sistemos patikros taškai. Vėžys naudojasi šia sistema, kad organizmas nepultų vėžinių ląstelių. Imunoterapija padeda imuninės sistemos ląstelėms surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Imunoterapija paprastai skiriama tik pažengusiam kepenų vėžiui gydyti.
Prevencija
- Skiepai nuo hepatito B;
- Apsisaugojimas nuo hepatito C infekcijos;
- Alkoholio vartojimo ribojimas arba atsisakymas;
- Rūkymo nutraukimas;
- Sveiko kūno svorio palaikymas;
- Cukrinio diabeto kontrolė;
- Lėtinių kepenų ligų gydymas ir stebėsena;
- Reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai.
Paruošė gyd. Anatolij Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
