Ūminis raumenų spazmas (mėšlungis) – tai staigus, nevalingas ir dažniausiai skausmingas vieno ar kelių raumenų susitraukimas. Spazmo metu raumuo įsitempia ir kurį laiką negali normaliai atsipalaiduoti. Dažniausiai mėšlungis pasireiškia kojų, ypač blauzdų, raumenyse. Pavieniai raumenų spazmai paprastai nėra pavojingi, tačiau dažnai pasikartojantis, ilgai trunkantis ar labai skausmingas mėšlungis gali būti susijęs su kitomis sveikatos būklėmis.
Kaip pasireiškia ūminis raumenų spazmas?
- Staigus ir nevalingas raumens susitraukimas;
- Stiprus arba maudžiantis raumens skausmas;
- Raumens sustingimas ir įtempimas;
- Kieto raumens „gumulo“ pojūtis;
- Matomas raumens trūkčiojimas;
- Laikinas sunkumas pajudinti pažeistą kūno dalį;
- Raumens jautrumas ar skausmingumas po spazmo.
Kur dažniausiai pasireiškia mėšlungis?
- Blauzdų raumenis;
- Šlaunų raumenis;
- Pėdos;
- Rankos;
- Nugaros raumenis;
- Kaklo raumenis;
- Pilvo raumenis;
- Krūtinės ir šonkaulių srities raumenis.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Dažnai kartojasi;
- Yra labai skausmingi;
- Trunka ilgai arba sunkiai praeina;
- Reguliariai pažadina naktį;
- Atsiranda be aiškios priežasties;
- Pasireiškia kartu su raumenų silpnumu;
- Yra lydimi tirpimo ar jutimų sutrikimų;
- Atsiranda kartu su galūnės patinimu, paraudimu ar odos pokyčiais;
- Pradeda trukdyti kasdienei ar fizinei veiklai.
Dažniausios raumenų spazmų priežastys
- Didelis fizinis krūvis: intensyvus sportas ar raumenų pervargimas;
- Dehidratacija: skysčių netekimas, ypač gausiai prakaituojant ar sportuojant karštyje;
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai – kalio, kalcio, magnio ar kitų elektrolitų koncentracijos pokyčiai;
- Ilgalaikė kūno padėtis: ilgas sėdėjimas ar stovėjimas;
- Raumenų nuovargis: ilgalaikis ar neįprastas raumenų apkrovimas;
- Vaistai: tam tikri preparatai gali būti susiję su didesne raumenų spazmų rizika;
- Nėštumas: kojų mėšlungis gali dažniau pasireikšti nėštumo metu;
- Kraujotakos ar neurologiniai sutrikimai – kai kuriais atvejais mėšlungis gali būti kitos ligos simptomas.
Kokios ligos gali būti susijusios su mėšlungiu?
- Periferinių arterijų liga;
- Periferinių nervų pažeidimas;
- Nervų šaknelių spaudimas;
- Cukrinis diabetas;
- Skydliaukės ligos;
- Inkstų ar kepenų ligos.
Kam dažniau pasireiškia mėšlungis?
- Vyresnio amžiaus žmonės (> 65 m.);
- Nėščiosios;
- Sportininkai ir intensyviai sportuojantys žmonės;
- Daug prakaituojantys ar nepakankamai skysčių vartojantys žmonės;
- Žmonės, ilgą laiką stovintys ar sėdintys;
- Sergantieji tam tikromis neurologinėmis, kraujotakos ar metabolinėmis ligomis.
Naktinis kojų mėšlungis
Naktinis kojų mėšlungis – skausmingi, nevalingi kojų raumenų susitraukimai, atsirandantys ramybės arba miego metu. Dažniausiai spazmuoja blauzdos arba pėdos. Spazmas paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, tačiau raumens jautrumas gali išlikti ir ilgiau. Kai kuriems žmonėms prieš miegą atliekami švelnūs blauzdų tempimo pratimai gali padėti sumažinti naktinių spazmų pasikartojimą.
Ką daryti prasidėjus mėšlungiui?
- Sustabdyti fizinę veiklą;
- Švelniai ištempti spazmuojantį raumenį;
- Lengvai masažuoti raumenį;
- Jei įmanoma, atsistoti ir šiek tiek pajudėti;
- Esant dehidratacijai, atkurti skysčių kiekį;
- Šiluma gali padėti atpalaiduoti įsitempusį raumenį;
- Jei po spazmo išlieka skausmas, gali būti naudojamos įprastos skausmą mažinančios priemonės, jei žmogui jos tinkamos.
Kaip diagnozuojamas pasikartojantis mėšlungis?
- Anamnezės įvertinimas: spazmų dažnis, trukmė, lokalizacija ir ryšys su fiziniu krūviu ar ramybe;
- Vartojamų vaistų įvertinimas: nustatoma, ar mėšlungis gali būti susijęs su vartojamais preparatais;
- Fizinis ir neurologinis ištyrimas: vertinama raumenų jėga, refleksai, jutimai ir neurologinė būklė;
- Kraujotakos tyrimai: atliekami įtariant galūnių kraujotakos sutrikimą;
- Papildomi neurologiniai tyrimai: gali būti skiriami įtariant nervų ar raumenų ligą.
Kaip gydomas raumenų mėšlungis?
- Tempimo pratimai – padeda atpalaiduoti spazmuojantį raumenį;
- Pakankamas skysčių vartojimas – ypač svarbus netekus daug skysčių;
- Elektrolitų pusiausvyros korekcija – taikoma tik nustačius konkretų sutrikimą;
- Fizinio krūvio koregavimas – krūvis didinamas palaipsniui, vengiant raumenų pervargimo;
- Kineziterapija – gali būti naudinga esant pasikartojantiems spazmams ar raumenų funkcijos sutrikimams;
- Vaistų peržiūra – gydytojas gali įvertinti, ar spazmai nėra susiję su vartojamais vaistais;
- Pagrindinės ligos gydymas – jeigu mėšlungį sukelia neurologinė, kraujotakos, metabolinė ar kita liga.
Kaip išvengti mėšlungio?
- Pakankamas skysčių vartojimas;
- Reguliarūs raumenų tempimo pratimai;
- Laipsniškas fizinio krūvio didinimas;
- Per didelio raumenų nuovargio vengimas;
- Tinkamas pasiruošimas fizinei veiklai;
- Ilgo sėdėjimo ar stovėjimo vienoje padėtyje vengimas;
- Patogi, tinkamai priglundanti avalynė;
- Reguliarus blauzdų tempimas, jei vargina naktinis mėšlungis.
