Judesių sutrikimai

Judesių sutrikimai – tai neurologinių būklių grupė, kuriai būdingi nevalingi judesiai, judesių sulėtėjimas ar sutrikusi jų koordinacija. Jie gali paveikti įvairias kūno dalis, eiseną, laikyseną, pusiausvyrą ir kalbą. Simptomai gali būti nežymūs arba progresuoti ir apsunkinti kasdienę veiklą, todėl svarbu laiku nustatyti jų priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

Judesių sutrikimų rūšys:

  • Tremoras: ritmiškas, nevalingas kūno dalies drebėjimas, dažniausiai pasireiškiantis rankose, rečiau – galvoje ar kitose kūno dalyse;
  • Ataksija: judesių koordinacijos sutrikimas, kuriam būdingi netikslūs judesiai, pusiausvyros, eisenos ar kalbos pokyčiai;
  • Distonija: nevalingi raumenų susitraukimai, sukeliantys pasikartojančius judesius ar neįprastą kūno dalių padėtį;
  • Choreja: staigūs, nereguliarūs ir nevalingi veido, galūnių ar liemens judesiai;
  • Mioklonusas: trumpi, staigūs ir nevalingi raumens ar raumenų grupės trūkčiojimai;
  • Parkinsonizmas: simptomų kompleksas, kuriam būdingas judesių sulėtėjimas, raumenų sustingimas ir dažnai tremoras;
  • Parkinsono liga: progresuojanti neurologinė liga, sukelianti judesių sulėtėjimą, raumenų rigidiškumą, tremorą ir kitus motorinius bei nemotorinius simptomus;
  • Neramių kojų sindromas: nemalonūs pojūčiai kojose ir poreikis jas judinti, dažniausiai sustiprėjantys ramybės metu;
  • Tikai: staigūs, pasikartojantys judesiai ar garsai, kuriuos sunku kontroliuoti;
  • Vėlyvoji diskinezija: dažniausiai su tam tikrų vaistų vartojimu susiję pasikartojantys nevalingi veido, burnos, liežuvio ar kitų kūno dalių judesiai.

Kaip pasireiškia judesių sutrikimai?

  • Nevalingi raumenų trūkčiojimai, spazmai ar susitraukimai;
  • Rankų, kojų, galvos ar kitų kūno dalių drebėjimas;
  • Pasikartojantys nevalingi judesiai;
  • Judesių sulėtėjimas;
  • Raumenų sustingimas;
  • Judesių koordinacijos sutrikimai;
  • Pusiausvyros problemos;
  • Eisenos pokyčiai ir sunkumas vaikščioti;
  • Kalbos ar rijimo sutrikimai;
  • Neįprasta kūno laikysena.

Kada turėčiau susirūpinti ir kreiptis į gydytoją dėl judėsių sutrikimo?

  • Judesiai tampa lėtesni, sunkiau pradėti judėti ar atlikti įprastus veiksmus;
  • Jaučiamas raumenų sustingimas arba sunkumas laisvai judinti galūnes;
  • Sutrikusi judesių koordinacija, pusiausvyra arba pakinta eisena;
  • Dažniau suklumpama, prarandama pusiausvyra ar patiriama griuvimų;
  • Atsiranda nevalingų galvos, kaklo, veido ar galūnių judesių;
  • Pastebimi kalbos, balso ar rijimo pokyčiai;
  • Simptomai palaipsniui stiprėja arba pradeda trukdyti kasdienei veiklai;
  • Judesių sutrikimai atsiranda pradėjus vartoti naujus vaistus arba pakeitus jų dozę.

Dažniausios judesių sutrikimų priežastys

  • Genetiniai pokyčiai: tam tikros paveldimos genetinės ligos, pavyzdžiui, Hantingtono liga, gali sukelti nevalingus judesius ir koordinacijos sutrikimus;
  • Neurodegeneracinės ligos: Parkinsono liga, Hantingtono liga ir kitos progresuojančios nervų sistemos ligos gali paveikti judesių kontrolę;
  • Galvos smegenų traumos: pažeidus už judesių kontrolę atsakingas smegenų sritis, gali atsirasti tremoras, koordinacijos ar kitų judesių sutrikimų;
  • Insultas ir kraujotakos sutrikimai: dėl sutrikusio smegenų aprūpinimo krauju gali būti pažeistos judesius kontroliuojančios smegenų sritys;
  • Nervų sistemos infekcijos: encefalitas, meningitas ir kitos infekcijos gali pažeisti nervų sistemą ir sukelti judėjimo sutrikimų;
  • Toksinių medžiagų poveikis: tam tikros cheminės medžiagos, sunkieji metalai ar kiti toksinai gali neigiamai veikti nervų sistemos funkciją;
  • Vitaminų trūkumas: vitamino B12 ir kitų svarbių maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti nervų sistemos pažeidimus ir judėjimo sutrikimus;
  • Skydliaukės funkcijos sutrikimai: tiek padidėjusi, tiek sumažėjusi skydliaukės veikla gali būti susijusi su tremoru, raumenų silpnumu ar kitais judėjimo pokyčiais;
  • Išsėtinė sklerozė: autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, galinti paveikti judesių koordinaciją, raumenų tonusą ir pusiausvyrą;
  • Galvos smegenų navikai: tam tikrose smegenų srityse esantys dariniai gali sutrikdyti judesių kontrolę ir koordinaciją;
  • Vaistų šalutinis poveikis: kai kurie antipsichoziniai, pykinimą slopinantys ir kiti vaistai gali sukelti tremorą, parkinsonizmą ar nevalingus judesius;
  • Alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas ir tam tikrų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis gali pažeisti nervų sistemą bei sutrikdyti judesių kontrolę.

Kaip diagnozuojami judesių sutrikimai?

  • Neurologinis ištyrimas: gydytojas įvertina raumenų jėgą, tonusą, refleksus, judesių tikslumą, koordinaciją, eiseną, pusiausvyrą ir nevalingų judesių pobūdį;
  • Laboratoriniai tyrimai: kraujo tyrimai gali padėti nustatyti vitaminų trūkumą, skydliaukės funkcijos, gliukozės, elektrolitų, kepenų ar inkstų veiklos sutrikimus ir kitus metabolinius pakitimus;
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): galvos smegenų tyrimas, leidžiantis įvertinti jų struktūrą ir nustatyti galimus pakitimus, pavyzdžiui, navikus, kraujagyslinius pažeidimus ar demielinizacijos židinius;
  • Kompiuterinė tomografija (KT): gali būti atliekama įtariant galvos smegenų traumą, kraujavimą, insultą ar kitus struktūrinius pakitimus, ypač kai reikalingas skubus ištyrimas;
  • Elektromiografija: tyrimas, kurio metu vertinamas raumenų elektrinis aktyvumas. Jis gali būti naudingas tiriant tam tikrus raumenų trūkčiojimus, spazmus ar nervų ir raumenų ligas;
  • Elektroencefalografija: smegenų elektrinio aktyvumo tyrimas, kuris gali padėti atskirti tam tikrus nevalingus judesius nuo epilepsinių priepuolių;
  • Genetiniai tyrimai: gali būti rekomenduojami įtariant paveldimą neurologinę ligą, ypač kai yra šeiminė ligos istorija;
  • Juosmeninė punkcija: specifiniais atvejais gali būti atliekama smegenų skysčio analizė, pavyzdžiui, įtariant infekcinę ar uždegiminę nervų sistemos ligą.

Kaip gydomi judesių sutrikimai?

  • Medikamentinis gydymas – vaistai parenkami pagal judesių sutrikimo tipą ir gali padėti mažinti tremorą, raumenų sustingimą, nevalingus judesius ar kitus simptomus;
  • Priežasties gydymas – jeigu judesių sutrikimą sukelia metabolinė liga, vitaminų trūkumas ar tam tikri vaistai, gydymas nukreipiamas į nustatytos priežasties koregavimą;
  • Kineziterapija – individualiai parinkti pratimai padeda gerinti judrumą, koordinaciją, raumenų jėgą ir pusiausvyrą bei mažinti griuvimų riziką;
  • Ergoterapija – padeda pacientui prisitaikyti prie judėjimo sunkumų ir lengviau atlikti kasdienes užduotis;
  • Kalbos ir rijimo terapija – taikoma esant kalbos ar rijimo sutrikimams;
  • Botulino toksino injekcijos – gali būti naudojamos tam tikrų distonijos formų ir kitų specifinių judesių sutrikimų gydymui;
  • Gilioji smegenų stimuliacija – neurochirurginis gydymo metodas, kuris gali būti taikomas atrinktiems pacientams, sergantiems Parkinsono liga, esencialiniu tremoru ar tam tikromis distonijos formomis;
  • Judėjimo pagalbinės priemonės – lazdelės, vaikštynės ar kitos priemonės gali padėti saugiau judėti ir išlaikyti savarankiškumą;
  • Psichologinė pagalba ir psichoterapija – gali būti naudinga pacientams, kuriems dėl lėtinio judesių sutrikimo atsiranda nerimas, depresijos simptomai ar emocinių sunkumų.