Judesių sutrikimai

Judesių sutrikimai – tai neurologinių būklių grupė, kuriai būdingi nevalingi judesiai, judesių sulėtėjimas ar sutrikusi jų koordinacija. Jie gali paveikti įvairias kūno dalis, eiseną, laikyseną, pusiausvyrą ir kalbą. Simptomai gali būti nežymūs arba progresuoti ir apsunkinti kasdienę veiklą, todėl svarbu laiku nustatyti jų priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

Pagrindinės judesių sutrikimų rūšys:

• Tremoras: ritmiškas, nevalingas kūno dalies drebėjimas, dažniausiai pasireiškiantis rankose, rečiau – galvoje ar kitose kūno dalyse;
• Ataksija: judesių koordinacijos sutrikimas, kuriam būdingi netikslūs judesiai, pusiausvyros, eisenos ar kalbos pokyčiai;
• Distonija: nevalingi raumenų susitraukimai, sukeliantys pasikartojančius judesius ar neįprastą kūno dalių padėtį;
• Choreja: staigūs, nereguliarūs ir nevalingi veido, galūnių ar liemens judesiai;
• Mioklonusas: trumpi, staigūs ir nevalingi raumens ar raumenų grupės trūkčiojimai;
• Parkinsonizmas: simptomų kompleksas, kuriam būdingas judesių sulėtėjimas, raumenų sustingimas ir dažnai tremoras;
• Parkinsono liga: progresuojanti neurologinė liga, sukelianti judesių sulėtėjimą, raumenų rigidiškumą, tremorą ir kitus motorinius bei nemotorinius simptomus;
• Neramių kojų sindromas: nemalonūs pojūčiai kojose ir poreikis jas judinti, dažniausiai sustiprėjantys ramybės metu;
• Tikai: staigūs, pasikartojantys judesiai ar garsai, kuriuos sunku kontroliuoti;
• Vėlyvoji diskinezija: dažniausiai su tam tikrų vaistų vartojimu susiję pasikartojantys nevalingi veido, burnos, liežuvio ar kitų kūno dalių judesiai.

Kaip pasireiškia judesių sutrikimai?

• Nevalingi raumenų trūkčiojimai, spazmai ar susitraukimai;
• Rankų, kojų, galvos ar kitų kūno dalių drebėjimas;
• Pasikartojantys nevalingi judesiai;
• Judesių sulėtėjimas;
• Raumenų sustingimas;
• Judesių koordinacijos sutrikimai;
• Pusiausvyros problemos;
• Eisenos pokyčiai ir sunkumas vaikščioti;
• Kalbos ar rijimo sutrikimai;
• Neįprasta kūno laikysena.

Dažniausios judesių sutrikimų priežastys

• Genetiniai pokyčiai ir paveldimos neurologinės ligos;
• Parkinsono liga ir kitos neurodegeneracinės ligos;
• Galvos smegenų traumos;
• Insultas ir kitos galvos smegenų kraujagyslių ligos;
• Nervų sistemos infekcijos;
• Toksinių medžiagų poveikis;
• Vitaminų, ypač vitamino B12, trūkumas;
• Skydliaukės funkcijos sutrikimai;
• Išsėtinė sklerozė;
• Galvos smegenų navikai;
• Kitos neurologinės ar metabolinės ligos;
• Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas;
• Narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.

Kaip diagnozuojami judesių sutrikimai?

• Laboratoriniai tyrimai: metaboliniams, hormoniniams ar kitiems sutrikimams nustatyti;
• Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT): galvos smegenų struktūriniams pakitimams įvertinti;
• Kompiuterinę tomografiją (KT): padeda įvertinti galimus galvos smegenų pažeidimus;
• Elektromiografiją: raumenų elektriniam aktyvumui tirti;
• Elektroencefalogramą: kai reikia atskirti tam tikrus nevalingus judesius nuo epilepsinių reiškinių;
• Genetinius tyrimus: įtarus paveldimą neurologinę ligą;
• Juosmeninę punkciją: esant specifinėms indikacijoms, pavyzdžiui, įtarus uždegiminę ar infekcinę nervų sistemos ligą.

Kaip gydomi judesių sutrikimai?

• Medikamentinis gydymas – vaistai parenkami pagal judesių sutrikimo tipą ir gali padėti mažinti tremorą, raumenų sustingimą, nevalingus judesius ar kitus simptomus;
• Priežasties gydymas – jeigu judesių sutrikimą sukelia metabolinė liga, vitaminų trūkumas ar tam tikri vaistai, gydymas nukreipiamas į nustatytos priežasties koregavimą;
• Kineziterapija – individualiai parinkti pratimai padeda gerinti judrumą, koordinaciją, raumenų jėgą ir pusiausvyrą bei mažinti griuvimų riziką;
• Ergoterapija – padeda pacientui prisitaikyti prie judėjimo sunkumų ir lengviau atlikti kasdienes užduotis;
• Kalbos ir rijimo terapija – taikoma esant kalbos ar rijimo sutrikimams;
• Botulino toksino injekcijos – gali būti naudojamos tam tikrų distonijos formų ir kitų specifinių judesių sutrikimų gydymui;
• Gilioji smegenų stimuliacija – neurochirurginis gydymo metodas, kuris gali būti taikomas atrinktiems pacientams, sergantiems Parkinsono liga, esencialiniu tremoru ar tam tikromis distonijos formomis;
• Judėjimo pagalbinės priemonės – lazdelės, vaikštynės ar kitos priemonės gali padėti saugiau judėti ir išlaikyti savarankiškumą;
• Psichologinė pagalba ir psichoterapija – gali būti naudinga pacientams, kuriems dėl lėtinio judesių sutrikimo atsiranda nerimas, depresijos simptomai ar emocinių sunkumų.