Cianozė

Cianozė –  melsvas ar violetinis odos ir gleivinių atspalvis, atsirandantis dėl sumažėjusio kraujo įsotinimo deguonimi arba sulėtėjusios periferinės kraujotakos. Dažniausiai pastebima lūpų, liežuvio, rankų ir kojų pirštų bei nagų srityse. Cianozė nėra savarankiška liga – tai klinikinis požymis, galintis rodyti širdies, plaučių ar kraujotakos sutrikimus.  

Cianozės tipai:

• Centrinė cianozė: pasireiškia lūpų, liežuvio, burnos gleivinės ir kitų kūno sričių pamėlynavimu. Dažniausiai susijusi su sumažėjusiu kraujo įsotinimu deguonimi dėl širdies, plaučių ar kraujo sutrikimų;
• Periferinė cianozė: dažniausiai pasireiškia rankų ir kojų pirštų, plaštakų ar pėdų pamėlynavimu. Gali atsirasti dėl šalčio poveikio, kraujagyslių susiaurėjimo ar sutrikusios periferinės kraujotakos;
• Perioralinė cianozė: melsvas odos aplink burną ar lūpų srities atspalvis, galintis atsirasti dėl šalčio sukelto kraujagyslių susiaurėjimo. Naujagimiams gali būti laikinas reiškinys, tačiau tikras lūpų ar liežuvio pamėlynavimas reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.

Kaip pasireiškia cianozė?

• Melsvas ar violetinis lūpų atspalvis;
• Liežuvio ir burnos gleivinės pamėlynavimas;
• Rankų ir kojų pirštų pamėlynavimas;
• Melsvas nagų atspalvis;
• Ausų ar veido odos spalvos pakitimai;
• Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas;
• Rankų ir kojų atšalimas;
• Dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas;
• Kosulys ar švokštimas;
• Galvos svaigimas, silpnumas ar ryškus nuovargis.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Odos, lūpų ar nagų pamėlynavimas atsiranda be aiškios priežasties;
• Cianozė kartojasi arba išlieka būnant šiltoje aplinkoje;
• Rankų ar kojų pirštų pamėlynavimą lydi tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas;
• Pastebimi pasikartojantys galūnių spalvos pokyčiai;
• Cianozę lydi neįprastas nuovargis, silpnumas ar galvos svaigimas;
• Pamėlynavimas atsirado pradėjus vartoti naujus vaistus.

Dažniausios cianozės priežastys

• Širdies ligos: įgimtos širdies ydos, širdies nepakankamumas ir kiti širdies veiklos sutrikimai gali sumažinti audinių aprūpinimą deguonimi;
• Plaučių ligos: bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), pneumonija ir plautinė hipertenzija gali sutrikdyti deguonies patekimą į kraują;
• Plaučių embolija: plaučių arterijos ar jos šakų užsikimšimas kraujo krešuliu gali sukelti staigų dusulį, krūtinės skausmą ir cianozę;
• Kvėpavimo takų obstrukcija: užspringimas, kvėpavimo takų patinimas ar kitos būklės, trukdančios orui patekti į plaučius;
• Šalčio poveikis: žema aplinkos temperatūra sukelia periferinių kraujagyslių susiaurėjimą, todėl gali pamėlynuoti rankų ir kojų pirštai;
• Reino fenomenas: epizodinis smulkiųjų kraujagyslių susiaurėjimas, dažniausiai pasireiškiantis pirštų spalvos pokyčiais reaguojant į šaltį ar stresą;
• Kraujotakos sutrikimai: sumažėjęs kraujo pritekėjimas į periferinius audinius gali sukelti lokalų odos pamėlynavimą;
• Vaistų ir toksinių medžiagų poveikis: kai kurie vaistai, apsinuodijimai ar perdozavimas gali sutrikdyti kvėpavimą, kraujotaką arba deguonies pernešimą organizme;
• Didelis aukštis virš jūros lygio: sumažėjęs deguonies kiekis įkvepiamame ore gali lemti nepakankamą kraujo įsotinimą deguonimi.

Kaip diagnozuojama cianozė?

• Sveikatos istorija ir fizinė apžiūra: įvertinama cianozės pradžia, trukmė, lokalizacija, ryšys su šalčiu ar fiziniu krūviu, gretutinės ligos ir kiti simptomai;
• Pulsoksimetrija: neinvazinis tyrimas, skirtas periferinio kraujo įsotinimui deguonimi įvertinti;
• Arterinio kraujo dujų tyrimas: atliekamas siekiant įvertinti deguonies ir anglies dioksido kiekį arteriniame kraujyje bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrą;
• Laboratoriniai tyrimai: pagal klinikines indikacijas gali būti skiriamas bendras kraujo tyrimas ir kiti tyrimai, padedantys nustatyti galimą cianozės priežastį;
• Elektrokardiograma (EKG): atliekama širdies elektriniam aktyvumui ir galimiems širdies veiklos sutrikimams įvertinti;
• Širdies echoskopija: ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies struktūrą, funkciją ir galimus įgimtus ar įgytus pakitimus;
• Krūtinės ląstos rentgenografija: gali būti atliekama širdies ir plaučių pakitimams nustatyti;
• Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (KT): skiriama pagal klinikines indikacijas, kai reikalingas išsamesnis plaučių ar krūtinės ląstos struktūrų įvertinimas;
• Plaučių funkcijos tyrimai: atliekami įtariant kvėpavimo sistemos ligas.

Kaip gydoma cianozė?

• Deguonies terapija – esant nepakankamam kraujo įsotinimui deguonimi, gali būti skiriamas papildomas deguonis;
• Medikamentinis gydymas – pagal nustatytą priežastį gali būti skiriami vaistai širdies, plaučių ar kraujotakos sutrikimams gydyti;
• Infekcijų gydymas – nustačius bakterinę infekciją, pavyzdžiui, pneumoniją, pagal klinikines indikacijas skiriami antibiotikai;
• Inhaliacinis gydymas – sergant bronchine astma ar LOPL, gali būti skiriami inhaliuojamieji vaistai kvėpavimo takų praeinamumui ir plaučių funkcijai gerinti;
• Periferinės kraujotakos gerinimas – kai cianozė susijusi su šalčio poveikiu ar Reino fenomenu, rekomenduojama šildyti kūną ir vengti kraujagyslių spazmą provokuojančių veiksnių;
• Vartojamų vaistų korekcija – jei cianozė susijusi su medikamentų poveikiu, gydytojas gali rekomenduoti koreguoti ar pakeisti gydymą;
• Chirurginis gydymas – gali būti reikalingas esant tam tikroms įgimtoms širdies ydoms ar kitoms chirurginio gydymo reikalaujančioms būklėms.

Kaip sumažinti cianozės riziką?

• Vengti ilgalaikio šalčio poveikio ir tinkamai apsaugoti galūnes;
• Palaikyti tinkamą kūno temperatūrą šaltoje aplinkoje;
• Nerūkyti ir vengti nikotino produktų;
• Riboti kofeino vartojimą, jei jis provokuoja periferinių kraujagyslių spazmus;
• Laikytis gydytojo rekomendacijų gydant širdies ir plaučių ligas;
• Savavališkai nenutraukti ir nekeisti paskirtų vaistų;
• Kreiptis į gydytoją pastebėjus pasikartojančius ar nepaaiškinamus odos spalvos pokyčius.