Vulvos vėžys – tai liga, kurios metu išorinių lytinių organų (vulvos) gleivinėje esančios pakitusios ląstelės nekontroliuojamai auga, dauginasi, infiltruoja aplinkinius audinius ir gali išplisti (metastazuoti) į kitus organus. Nors vulvos vėžys gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, dažniausiai jis diagnozuojamas vyresnėms nei 65 metų moterims. Gydymas parenkamas individualiai ir gali apimti chirurginį gydymą, spindulinę terapiją, chemoterapiją bei imunoterapiją.
Rizikos veiksniai
- Amžius (> 65 m.);
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV);
- Rūkymas;
- Susilpnėjusi imuninė sistema;
- Anksčiau diagnozuoti vulvos ikivėžiniai pakitimai;
- Lėtinės išorinių lytinių organų odos ligos (pvz., kerpligė).
Simptomai
- Išorinių lytinių organų niežėjimas niežėjimas ar deginimo pojūtis;
- Skausmas, jautrumas ar diskomfortas vulvos srityje;
- Skausmas lytinių santykių metu;
- Kraujavimas lytinių organų srityje, nesusijęs su menstruacijomis;
- Išorinių lytinių organų odos pokyčiai;
- Negyjanti opa.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: vulvos vėžiui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka ginekologinę apžiūrą;
- PAP testas: atliekant PAP tyrimą, gydytojas akušeris-ginekologas nuo gimdos kaklelio paima ląstelių mėginius. Po to ląstelės ištiriamos laboratorijoje, siekiant patikrinti, ar nėra pakitusių ląstelių;
- Kolposkopija: tai diagnostinė procedūra, kurios metu gydytojas gali patikrinti ir apžiūrėti gimdos kaklelį ir makšties sienelę. Procedūros metu kolposkopu padidinami audiniai, dengiantys gimdos kaklelį ir makštį. Jei gydytojas pastebi kokių nors pakitimų, jis gali paimti biopsiją (audinio fragmentą) detalesniam ištyrimui;
- Biopsija: tai procedūra, kurios metu paimami keli vulvos audinio fragmentai, kurie yra siunčiami į laboratorija, kur gydytojai patologai ištiria audinio fragmentus ir nustato tikslia galutinę patologijos diagnozę;
Gydymas
Atlikus visus reglamentuotus tyrimus ir nustačius vulvos vėžio diagnozę, tolimesnė gydymo taktika aptariama multidisciplininėje komisijoje (MDK), kur įvertinus navikinio proceso išplitimą ir vėžio biologinį potipį, nustatoma tolimesnė gydymo taktika. Vulvos vėžio gydymas priklauso nuo: naviko histologinio tipo, naviko išplitimo/stadijos (TNM klasifikacija) prognozinių ir predikcinių veiksnių, amžiaus, ligonio funkcinės būklės, kardiopulmoninės sistemos funkcijos, gretutinių ligų, bei kitų prognozinių veiksnių.
Lokalus gydymas
- Chirurginis gydymas – vulvos vėžio gydymas dažnai pradedamas operacija, priklausomai nuo naviko dydžio ir išplitimo parenkamas tinkamiausias operacinis gydymo metodas, kurio metu pašalinamas piktybinis navikas;
- Spindulinė terapija – tai gydymo metodas, kai naudojami didelės energijos rentgeno spinduliai, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles arba sustabdyti jų augimą ir dalijimąsi.
Sisteminis gydymas
- Chemoterapija – šiuo gydymo metu naudojami vaistai, nukreipti į vulvos vėžio ląsteles ir jas naikinantys. Chemoterapija vulvos vėžiui gydyti dažnai taikoma kartu su kitais gydymo būdais, tokiais kaip chirurgija ar spindulinis gydymas. Chemoterapija gali būti taikoma siekiant padidinti išgijimo tikimybę, sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką, palengvinti vėžio simptomus arba padėti vėžiu sergantiems pacientams gyventi ilgiau ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę;
- Imunoterapija – imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir vėžinių ląstelių. Imuninės ląstelės geba atskirti savas ir svetimas ląsteles, tačiau kartais užpuola ir nepakitusias organizmo ląsteles dėl atpažinimo klaidos. Siekiant išvengti tokių klaidų ir per didelio imuninės sistemos aktyvumo, išsivystė imuninės sistemos patikros taškai. Vėžys naudojasi šia sistema, kad organizmas nepultų vėžinių ląstelių. Vieni iš imunoterapinių vaistų – patikros taško inhibitoriai. Šie vaistai veikia kūno limfocitus (baltųjų kraujo kūnelių tipą, kuris kovoja su infekcijomis), kad jie galėtų nustatyti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Imunoterapiniai vaistai: PD1 (užprogramuotos ląstelių mirties baltymo-1) inhibitoriai arba PD-L1 inhibitoriai.
Prevencija
Reguliari gydytojo akušerio-ginekologo apžiūra ir citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas) yra svarbiausi prevencijos veiksmai. Kiti svarbus prevenciniai veiksmai yra:
- Skiepijimas nuo ŽPV infekcijos gali sumažinti vulvos vėžio ir kitų su ŽPV susijusių vėžinių susirgimų riziką;
- Lytinių santykių metu naudokite prezervatyvus;
- Ribokite lytinių partnerių skaičių;
- Meskite rūkyti ir vartoti tabako gaminius.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
