Stemplės vėžys – tai liga, kurios metu pakitusios stemplės ląstelės nekontroliuojamai auga, formuoja darinį, kuris infiltruoja aplinkinius audinius ir iš kurio vėžinės ląstelės gali išplisti (metastazuoti) į kitus organus. Ši liga dažniau diagnozuojama vyrams. Ankstyvosiose stadijose stemplės vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl ilgą laiką gali likti nepastebėtas. Ligai progresuojant, gali pasireikšti rijimo sutrikimai, nepaaiškinamas svorio kritimas, rėmuo ar užsitęsęs užkimimas. Nors stemplės vėžys sudaro apie 5,5 % visų piktybinių virškinamojo trakto navikų, jo prognozė išlieka viena nepalankiausių. Tai lemia dažna vėlyva ligos diagnostika ir jau pažengusi klinikinė eiga.
Rizikos veiksniai
- Alkoholis;
- Rūkymas;
- Nutukimas;
- Stemplės achalazija;
- Bareto stemplė;
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL);
- Krūtinės ar viršutinės pilvo dalies spindulinis gydymas.
Simptomai
- Skausmas tarp menčių;
- Balso užkimimas;
- Lėtinis kosulys;
- Sunkumas ryjant;
- Svorio kritimas;
- Vėmimas arba kraujo atkosėjimas.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: stemplės vėžiui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka pilvo fizinę apžiūrą;
- Fibroezofagogastroduodenoskopija (FEGDS): tai procedūra, kurios metu gydytojas į burną įkiša ploną vamzdelį su maža kamera. Ši procedūra leidžia apžiūrėti ir įvertinti stemplę, skrandį bei dvylikapirštę žarną. Esant pakitimams yra įvertinimas naviko dydis, lokalizacija ir diagnozės patvirtinimui paimama biopsija iš skirtingų židinio vietų;
- Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT): patikimas tyrimas nustatant stemplės vėžį ir atokias metastazes kepenyse, plaučiuose ir limfmazgiuose;
- Biopsija: stemplės biopsijos galutinis patologinis atsakymas yra svarbiausias tyrimas, kuris patvirtina ligos diagnozę ir nulemia paciento tolimesnį ištyrimą bei gydymo taktiką.
Gydymas
Atlikus visus reglamentuotus tyrimus ir nustačius stemplės vėžio diagnozę, tolimesnė gydymo taktika aptariama multidisciplininėje komisijoje (MDK), kur įvertinus navikinio proceso išplitimą ir vėžio biologinį potipį, nustatoma tolimesnė gydymo taktika. Stemplės vėžio gydymas priklauso nuo: naviko histologinio tipo, naviko išplitimo/stadijos (TNM klasifikacija) prognozinių ir predikcinių veiksnių, amžiaus, ligonio funkcinės būklės, kardiopulmoninės sistemos funkcijos, gretutinių ligų, bei kitų prognozinių veiksnių.
Pagrindiniai stemplės vėžio gydymo būdai
Lokalus gydymas
Chirurginis gydymas – pagrindinis gydymo metodas, leidžiantis išgydyti ligą. Gydymo tikslas yra pašalinti naviką, sritinius limfmazgius ir atstatyti virškinamojo trakto vientisumą.
Spindulinė terapija – yra veiksmingas būdas sumažinti stemplės vėžio atkryčio riziką po atliktos operacijos. Prieš operaciją spindulinė terapija gali sumažinti naviko dydį, kad jį būtų lengviau pašalinti. Kai operacija negalima, spindulinė terapija gali būti taikoma siekiant palengvinti simptomus, pavyzdžiui, skausmą. Kai kuriems žmonėms vienu metu taikoma spindulinė terapija ir chemoterapija.
Sisteminis gydymas
Chemoterapija – šiuo gydymo metu naudojami vaistai, nukreipti į stemplės vėžio ląsteles ir jas naikinantys. Chemoterapija taip pat gali būti taikoma prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį, kad jį būtų lengviau pašalinti. Chemoterapija taip pat gali būti taikoma siekiant palengvinti stemplės vėžio, kurio negalima pašalinti chirurginiu būdu arba kuris išplitęs į kitas kūno vietas, simptomus. Kartais ji taikoma kartu su spinduline terapija.
Taikinių terapija – vaistai, kurie selektyviai ir tikslingai veikia tam tikras navikinių ląstelių molekules receptorius, stabdo vėžio augimą. Taikinių terapija paprastai taikoma žmonėms, sergantiems išplitusiu stemplės vėžiu.
Imunoterapija – imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir vėžinių ląstelių. Imuninės ląstelės geba atskirti savas ir svetimas ląsteles, tačiau kartais užpuola ir nepakitusias organizmo ląsteles dėl atpažinimo klaidos. Siekiant išvengti tokių klaidų ir per didelio imuninės sistemos aktyvumo, išsivystė imuninės sistemos patikros taškai. Vėžys naudojasi šia sistema, kad organizmas nepultų vėžinių ląstelių. Imunoterapija padeda imuninės sistemos ląstelėms surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles.
Prevencija
- Atsisakykite rūkymo;
- Alkoholį vartokite saikingai;
- Valgykite daugiau vaisių ir daržovių;
- Būkite fiziškai aktyvūs;
- Palaikykite sveiką kūno svorį;
- Rinkitės subalansuotą ir visavertę mitybą.
Paruošė gyd. Anatolij Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
