Nušalimas – odos ir gilesnių audinių pažeidimas, atsirandantis dėl stipraus ar ilgalaikio šalčio poveikio. Dažniausiai pažeidžiami rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys, skruostai ir smakras. Nušalimui progresuojant gali būti pažeisti poodiniai audiniai, raumenys, nervai ir kaulai. Sunkus nušalimas gali sukelti negrįžtamą audinių pažeidimą.
Nušalimo stadijos:
- Šalčio nugairinimas: tai ankstyviausia šalčio pažeidimo stadija. Oda tampa šalta, gali atsirasti dilgčiojimas, skausmas ir tirpimas;
- Paviršinis nušalimas: nušalimui progresuojant atsiranda odos spalvos pokyčių, o po atšildymo oda gali būti paraudusi, dėmėta, patinusi, gali atsirasti perštėjimas ar deginimo pojūtis. Per 12–36 valandas po atšildymo gali susidaryti skysčiu užpildytos pūslės;
- Gilus nušalimas: esant giliam nušalimui pažeidžiami visi odos sluoksniai ir gilesni audiniai. Oda gali tapti balta arba melsvai pilka, gali susidaryti didelės kraujo pripildytos pūslės. Jos gali atsirasti per 24–48 valandas po atšildymo.
Rizikos veiksniai
- Ilgas buvimas žemoje temperatūroje;
- Stiprus vėjas ir didelė oro drėgmė;
- Netinkama ar drėgna apranga ir avalynė;
- Ilgas nejudrumas šaltyje;
- Kraujotaką sutrikdančios ligos;
- Ankstesnis nušalimas;
- Rūkymas;
- Alkoholio vartojimas;
- Tam tikrų vaistų, galinčių paveikti kraujotaką ar organizmo reakciją į šaltį, vartojimas;
- Didelis fizinis nuovargis, dehidratacija ar nepakankama mityba.
Simptomai
- Odos tirpimas;
- Dilgčiojimas ar badymo pojūtis;
- Skausmas;
- Odos spalvos pokyčiai;
- Patinimas;
- Šalti, kieti arba vaškinės išvaizdos odos plotai;
- Sumažėjęs jautrumas;
- Pūslės, kurios gali atsirasti atšildžius pažeistą vietą.
Kada reikalinga skubi medicinos pagalba?
- Ilgalaikis pažeistos vietos tirpimas ar jutimo sutrikimai;
- Padidėjęs jautrumas šalčiui;
- Didesnė pakartotinio nušalimo rizika;
- Padidėjęs prakaitavimas;
- Nagų pažeidimas ar jų netekimas;
- Infekcija;
- Audinių nekrozė ir gangrena;
- Vaikų kaulų augimo sutrikimai, jei pažeidžiamos augimo zonos;
- Sunkiais atvejais – pažeistos kūno dalies amputacijos poreikis.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: nušalimui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Kraujotakos įvertinimas: vertinama pažeistos kūno dalies kraujotaka ir audinių gyvybingumas;
- Vaizdiniai tyrimai: esant sunkiam nušalimui gali būti atliekami tyrimai, padedantys nustatyti gilesnių audinių pažeidimo mastą ir kraujotakos sutrikimus.
Gydymas
- Apsauga nuo šalčio – žmogų reikia kuo greičiau perkelti į šiltą aplinką, pašalinti šlapius drabužius ir apsaugoti pažeistą vietą nuo papildomos traumos;
- Pažeistos vietos atšildymas – nušalę audiniai turi būti atšildomi kontroliuojamai. Pažeistos vietos negalima trinti, masažuoti ar šildyti tiesiogine intensyvia šiluma;
- Skausmo malšinimas – atšildymas gali būti skausmingas, todėl pagal klinikinę situaciją gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai;
- Žaizdų ir pūslių priežiūra – priklauso nuo audinių pažeidimo gylio ir atliekama siekiant apsaugoti pažeistus audinius bei sumažinti infekcijos riziką;
- Medikamentinis gydymas – sunkaus nušalimo atvejais ligoninėje gali būti taikomas specializuotas gydymas, skirtas kraujotakai pažeistuose audiniuose išsaugoti;
- Chirurginis gydymas – esant negrįžtamai pažeistiems ar nekrotizavusiems audiniams gali būti reikalingas chirurginis gydymas.
Komplikacijos
- Ilgalaikis pažeistos vietos tirpimas;
- Padidėjęs jautrumas šalčiui;
- Didesnė pakartotinio nušalimo rizika;
- Padidėjęs prakaitavimas;
- Nagų pažeidimas arba jų praradimas;
- Infekcija;
- Stabligė;
- Vaikų augimo sutrikimai, jei pažeidžiama kaulo augimo zona;
- Gangrena;
- Sunkiais atvejais – pažeistos kūno dalies amputacijos poreikis.
Prevencija
- Riboti buvimo lauke laiką esant labai žemai temperatūrai, stipriam vėjui ar drėgmei;
- Atsižvelgti į oro temperatūrą ir vėjo žvarbumą;
- Dėvėti kelis laisvus, šilumą izoliuojančius drabužių sluoksnius;
- Viršutiniam sluoksniui rinktis vėjui ir drėgmei atsparius drabužius;
- Dėvėti šiltą kepurę, dengiančią ausis;
- Rinktis šiltas pirštines ir tinkamą avalynę;
- Kuo greičiau pakeisti sušlapusias kojines, pirštines ar kitus drabužius;
- Stebėti ankstyvus šalčio pažeidimo požymius – tirpimą, dilgčiojimą ir odos spalvos pokyčius;
- Pajutus pirmuosius simptomus kuo greičiau patekti į šiltą aplinką;
- Šaltu oru vengti alkoholio;
- Užtikrinti pakankamą skysčių ir maisto vartojimą;
- Keliaujant atokiose vietovėse turėti atsarginių šiltų drabužių ir informuoti kitus apie planuojamą maršrutą.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
