Keloidinis randas: simptomai, diagnostika, gydymas

Keloidinis randas – tai išvešėjęs randinis audinys, kuris susidaro gyjant odos pažeidimui ir išauga už pradinės žaizdos ribų. Keloidas gali pradėti formuotis praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po traumos, operacijos ar kito odos pažeidimo ir ilgainiui didėti. Skirtingai nuo hipertrofinio rando, kuris paprastai išlieka pradinės žaizdos ribose, keloidinis randas plinta už pažeistos vietos ribų ir savaime dažniausiai nesumažėja. Keloidai gali atsirasti įvairiose kūno vietose, tačiau dažniau formuojasi krūtinės, pečių, viršutinės nugaros dalies, kaklo, žandikaulio ir ausų srityse.

Rizikos veiksniai

  • Keloidiniai randai buvo susiformavę anksčiau;
  • Šeimoje yra buvę keloidinių randų;
  • Tamsesnis odos fototipas;
  • Nėštumas;
  • Hormoniniai pokyčiai;
  • Genetinės ligos (Rubinšteino–Teibi sindromas).

Simptomai

  • Iškilęs randas, kuris yra didesnis už pradinę žaizdą;
  • Iškilęs ir sustorėjęs randas;
  • Rausva, raudona, violetinė, rusva ar tamsesnė nei aplinkinė oda spalva;
  • Niežėjimas; jautrumas ar skausmas;
  • Deginimo ar tempimo pojūtis;
  • Kieta arba elastinga rando konsistencija.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Randas didėja arba toliau auga;
  • Randas pradeda didėti ar plisti už pradinės žaizdos ribų;
  • Atsiranda skausmas, niežėjimas ar tempimo pojūtis;
  • Randas trukdo judėti;
  • Randas atsinaujino po ankstesnio gydymo;
  • Kyla abejonių, ar odos pakitimas iš tiesų yra keloidinis randas.

Diagnostika

  • Sveikatos istorija ir apžiūra: keloidiniam randui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
  • Odos biopsija: gali būti atliekama, jeigu diagnozė neaiški arba reikia atmesti kitus odos ar minkštųjų audinių pakitimus.

Gydymas

  • Kortikosteroidų injekcijos – gali būti leidžiami tiesiai į keloidinį randą. Jie padeda slopinti uždegimą ir perteklinę kolageno gamybą, todėl randas gali suminkštėti, suplokštėti, sumažėti niežėjimas ar skausmas;
  • 5-fluorouracilo injekcijos – gali būti naudojamos keloidiniam randui gydyti;
  • Lazerinis gydymas – gali būti taikomos siekiant sumažinti rando paraudimą, iškilimą ir pagerinti jo struktūrą bei išvaizdą;
  • Krioterapija – procedūros metu keloidinis randas veikiamas žema temperatūra. Šis metodas gali padėti sumažinti dydį ir iškilimą;
  • Chirurginis gydymas – dideli arba kitais metodais sunkiai gydomi keloidiniai randai gali būti pašalinami operacijos metu. Tačiau vien operacija nėra optimalus gydymo metodas, nes randas gali atsinaujinti, kartais net didesnis nei prieš intervenciją;
  • Spindulinė terapija – atrinktais atvejais, ypač po chirurginio pasikartojančio keloido pašalinimo, gali būti taikoma mažų dozių spindulinė terapija, siekiant sumažinti rando atsinaujinimo riziką.

Komplikacijos

  • Nuolatinis niežėjimas ar skausmas;
  • Tempimo pojūtis;
  • Judesių apribojimas;
  • Odos pigmentacijos pokyčiai;
  • Psichologinis diskomfortas;
  • Rando atsinaujinimas po gydymo.

Prevencija

  • Vengti nereikalingų odos traumų;
  • Atsargiai vertinti auskarų vėrimą ir tatuiruotes;
  • Tinkamai prižiūrėti chirurgines ir traumines žaizdas;
  • Laikytis gydytojo rekomendacijų po operacijų;
  • Saugoti randą nuo ultravioletinių spindulių.

Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu


Apie OST KLINIKA

Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.

Gydytojai, kurie gali padėti: