Nereguliarios menstruacijos: kada kreiptis į gydytoją?

Nereguliarios menstruacijos – tai menstruacinio ciklo sutrikimas, kai mėnesinės pasireiškia per dažnai, per retai, jų trukmė ar kraujavimo gausumas nuolat skiriasi nuo įprasto ciklo. Įprastai menstruacinis ciklas trunka nuo 21 iki 35 dienų, o menstruacijos – nuo 4 iki 7 dienų. Nors dažnai kalbama apie 28 dienų ciklą, kiekvienos moters organizmas yra individualus, todėl nedideli ciklo svyravimai yra normalūs. Nereguliarias menstruacijas gali lemti hormonų pusiausvyros sutrikimai, stresas, tam tikros ligos, vaistai, gyvenimo būdo pokyčiai ar kiti veiksniai.

Kada menstruacijos laikomos nereguliariomis?

Menstruacijos kartojasi dažniau nei kas 21 dieną arba rečiau nei kas 35 dienas;
Menstruacijų nėra 3 ar daugiau mėnesių iš eilės;
Kraujavimas yra neįprastai gausus arba labai negausus;
Menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas;
Ciklo trukmė nuolat svyruoja daugiau nei 7–9 dienomis;
Kraujuojama tarp menstruacijų arba po lytinių santykių;
Menstruacijas lydi stiprus skausmas, pykinimas ar vėmimas;
Higieninį įklotą ar tamponą tenka keisti dažniau nei kartą per valandą.

Kokie yra su nereguliariomis menstruacijomis susiję sutrikimai?

Amenorėja: menstruacijų nebuvimas ilgiau nei 90 dienų, nesant nėštumo, žindymo ar menopauzės;
Oligomenorėja: retos menstruacijos, kai ciklas trunka ilgiau nei 35 dienas arba per metus būna mažiau nei 8 menstruacijos;
Dismenorėja: skausmingos menstruacijos, kurias lydi stiprūs pilvo spazmai ir diskomfortas;
Nenormalus gimdos kraujavimas: tai kraujavimas tarp menstruacijų, labai gausios ar užsitęsusios mėnesinės.

Dažniausios nereguliarių menstruacijų priežastys

Endometriozė: tai lėtinė, progresuojanti liga, kurios metu audinys, panašus į vidinį gimdos gleivinės sluoksnį veša už gimdos ertmės ribų ir sukelia nuo estrogenų priklausomą lėtinę uždegimo reakciją;
Dubens uždegiminė liga: tai infekcija, kurią sukelia mikroorganizmai, kylantys iš makšties ir gimdos kaklelio į viršutinius lytinius organus – gimdą, kiaušintakius, mažojo dubens pilvaplėvę bei kitus gretimus organus;
Policistinis kiaušidžių sindromas: tai hormonų pusiausvyros sutrikimas, susijęs su padidėjusia kiaušidžių androgenų sinteze ir lydimas biocheminių ir metabolinių pokyčių;
Pirminis kiaušidžių nepakankamumas: kiaušidžių funkcijos sutrikimas iki 40 metų amžiaus, dėl kurio menstruacijos tampa retos arba visiškai išnyksta;
Skydliaukės ar hipofizės sutrikimai: hipotireozė (skydliaukės nepakankamumas), hipertireozė (skydliaukės hiperfunkcija) ir kiti skydliaukės ar hipofizės sutrikimai daro įtaką hormonų pusiausvyrai. Dėl to menstruacijos tampa nereguliarios;
Kraujavimo sutrikimai: kai kurios kraujo krešėjimo ligos gali sukelti gausų ar užsitęsusį menstruacinį kraujavimą;
Gimdos arba kiaušidžių vėžys: tam tikrais atvejais menstruacijų pokyčiai gali būti susiję su gerybiniais ar piktybiniais reprodukcinės sistemos pakitimais.

Gyvenimo būdo įtaka menstruacijų ciklui

Menstruacijų reguliarumą gali paveikti:

Nuolatinis stresas;
Staigus svorio kritimas ar priaugimas;
Intensyvus fizinis krūvis;
Nepakankama mityba;
Ūmios ar lėtinės ligos;
Miego trūkumas.

Kitos galimos priežastys

Nėštumas;
Žindymas;
Persileidimas;
Negimdinis nėštumas;
Hormoninė kontracepcija;
Kai kurie vaistai (pvz., steroidai, kraują skystinantys preparatai);
Operacijos ar randiniai gimdos pakitimai.

Kaip diagnozuojamos nereguliarios mėnesinės?

Sveikatos istorija ir ginekologinė apžiūra: mėnesinių nereguliarumui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusius susirgimus ir atlieka ginekologinę pilvo ir dubens apžiūrą;
Genetiniai tyrimai: gali būti rekomenduojami įtariant pirminį kiaušidžių nepakankamumą, ypač jaunesnėms nei 40 metų moterims;
Ultragarsinis tyrimas: padeda nustatyti gimdos miomas, polipus, kiaušidžių cistas bei kitus struktūrinius pakitimus.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografiją (KT): atliekami sudėtingesniais atvejais, kai reikia detaliau įvertinti dubens organų pokyčius ar patikslinti diagnozę;
Histeroskopija: tai procedūra, leidžianti gydytojui apžiūrėti bei įvertinti gimdos ertmės pokyčius ir atlikti intervencijas;
Gimdos gleivinės biopsiją: atliekama siekiant įvertinti gimdos gleivinės būklę ir atmesti ikivėžinius ar piktybinius pakitimus.

Kaip gydomos nereguliarios mėnesinės?

Medikamentinis gydymas

Hormoniniai kontraceptikai – padeda reguliuoti menstruacinį ciklą, mažina kraujavimą ir kontroliuoja hormoninius sutrikimus;
Traneksamo rūgštis – skiriama gausiam menstruaciniam kraujavimui mažinti;
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – padeda sumažinti menstruacijų metu pasireiškiantį skausmą ir spazmus;
Hormonų terapija – gali būti taikoma perimenopauzės laikotarpiu ar esant hormonų trūkumui;
Antibakterinis gydymas – jeigu nereguliarių mėnesinių priežastis yra infekcija, jums gali būti skirti antibiotikai;
Gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistai: gali būti naudojami gydant gimdos miomas ir gausų kraujavimą.

Chirurginis gydymas

Gimdos gleivinės abliacija – tai procedūra, kurios metu sumažinamas arba sunaikinamas gimdos gleivinės sluoksnis, siekiant sumažinti kraujavimą.
Miomektomija – operacija, skirta pašalinti gimdos miomas, kurios yra nereguliarių kraujavimų priežastis;
Gimdos arterijų embolizacija: procedūra, kurios metu sumažinimas kraujo tiekimas į gimdą, siekiant sustabdyti gimdos miomų augimą;
Histerektomija – gimdos pašalinimo operacija, taikoma tik tam tikrais sudėtingais atvejais.

Kaip sumažinti nereguliarių menstruacijų riziką?

Palaikykite sveiką kūno svorį;
Maitinkitės visaverčiai;
Reguliariai mankštinkitės;
Pakankamai ilsėkitės;
Mokykitės valdyti stresą;
Kontraceptines priemones vartokite pagal gydytojo rekomendacijas;
Reguliari profilaktika.

Kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją dėl makšties išskyrų?

Menstruacijų nėra ilgiau nei 3 mėnesius;
Kraujavimas labai gausus;
Menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas;
Kraujuojate tarp menstruacijų arba po menopauzės;
Menstruacijas lydi stiprus skausmas;
Atsiranda nemalonaus kvapo išskyrų;
Pasireiškia pykinimas, vėmimas ar karščiavimas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar normalu, jei menstruacijos vėluoja 1–2 mėnesius?

Kartais menstruacijų ciklą gali paveikti stresas, svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar hormoninės kontracepcijos keitimas. Tačiau jei menstruacijų nėra ilgiau nei 3 mėnesius, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Kiek menstruacijų vėlavimas yra normalu?

Kelių dienų ciklo svyravimai yra normalūs. Jei ciklas staiga tampa labai nereguliarus arba ženkliai pasikeičia jo trukmė, rekomenduojama atlikti ginekologinį ištyrimą.