Užkritę akių vokai – tai būklė, kai vienas arba abu vokai yra žemiau įprastos padėties. Voko krašto nusileidimas vadinamas ptoze, o odos pertekliaus sukeltas voko užkritimas – dermatochalaze. Nedideli pokyčiai dažniausiai sukelia estetinį diskomfortą, tačiau ryškesniais atvejais vokas gali dengti dalį vyzdžio ir riboti regėjimo lauką.
Kokie simptomai gali pasireikšti kartu?
- Vienas arba abu viršutiniai vokai yra žemiau nei įprastai;
- Vienas vokas nusileidęs labiau nei kitas;
- Sumažėja viršutinis regėjimo laukas;
- Jaučiamas akių sunkumas ar nuovargis;
- Norint geriau matyti dažniau keliami antakiai;
- Gali atsirasti kaktos raumenų įtampa;
- Norint geriau matyti pakeliamas smakras arba atlošiama galva;
- Kai kuriais atvejais voko padėtis gali keistis dienos metu.
Dažniausios užkritusių viršutinių akių vokų priežastys
- Su amžiumi susiję pokyčiai: laikui bėgant gali susilpnėti ar išsitempti voko pakėlimo mechanizmas, taip pat atsirasti viršutinio voko odos perteklius;
- Įgimta ptozė: kai kuriems vaikams voko užkritimas būna nuo gimimo ir dažniausiai yra susijęs su nepakankamu voko pakėlimo raumens išsivystymu;
- Akių operacijos ar traumos: gali būti pažeistas arba ištemptas voko pakėlimo mechanizmas;
- Nervų pažeidimai: voko užkritimą gali sukelti nervų, kontroliuojančių voko judesius, funkcijos sutrikimas;
- Nervų ir raumenų ligos: ptozė gali pasireikšti sergant miastenija ar kitomis nervų ir raumenų sistemos ligomis;
- Neurologinės ligos: užkritęs vokas gali būti susijęs su Hornerio sindromu, galvinių nervų pažeidimu ar kitomis neurologinėmis būklėmis;
- Voko patinimas: padidėjusi voko masė gali mechaniškai lemti jo užkritimą;
- Viršutinių vokų odos perteklius: dėl odos elastingumo sumažėjimo viršutiniai vokai gali atrodyti užkritę, nors paties voko krašto padėtis išlieka normali.
Kaip diagnozuojama užkritusio voko priežastis?
- Akių ir vokų apžiūra: vertinama vokų padėtis, simetrija, voko pakėlimo funkcija ir viršutinių vokų odos perteklius;
- Regėjimo įvertinimas: tikrinamas regėjimo aštrumas ir regėjimo laukas;
- Vyzdžių ir akių judesių įvertinimas: padeda nustatyti galimus neurologinius ar akių judesių sutrikimus;
- Papildomi tyrimai: jeigu įtariama neurologinė, nervų ir raumenų ar kita liga, gali būti skiriami laboratoriniai, neurologiniai ar vaizdiniai tyrimai.
Kaip gydomi užkritę viršutiniai akių vokai?
- Stebėjimas – nedidelė ir stabili ptozė, kuri netrukdo regėjimui, kai kuriais atvejais gali būti tik stebima;
- Pagrindinės ligos gydymas – jeigu voko užkritimą sukelia neurologinė, nervų ir raumenų ar kita liga, gydymas parenkamas pagal nustatytą priežastį;
- Medikamentinis gydymas – tam tikrais įgytos ptozės atvejais suaugusiesiems gali būti skiriami akių lašai, tačiau jie tinka ne visoms ptozės formoms;
- Chirurginis gydymas – jeigu ptozė ryški, riboja regėjimą arba sukelia reikšmingą diskomfortą, gali būti atliekama voko chirurginė korekcija;
- Akių vokų plastika – jeigu pagrindinė problema yra viršutinių vokų odos perteklius, gali būti atliekama blefaroplastika.
Kokios gali būti užkritusių akių vokų komplikacijos?
- Regėjimo lauko apribojimas;
- Astigmatizmas;
- Ambliopija;
- Kaklo ir kaktos raumenų įtampa.
