Rankų tinimas

Rankų tinimas –  tai rankų, plaštakų ar pirštų patinimas, dažniausiai atsirandantis dėl skysčių kaupimosi audiniuose. Jis gali apimti vieną arba abi rankas ir būti trumpalaikis arba išlikti ilgesnį laiką. Rankos gali patinti dėl karščio, fizinio krūvio, traumos ar didesnio druskos kiekio maiste. Tačiau pasikartojantis ar ilgai nepraeinantis rankų tinimas gali būti susijęs su kraujotakos, limfinės sistemos, sąnarių, inkstų, širdies ar kitomis ligomis.

Kokie simptomai gali pasireikšti kartu su rankų tinimu?

• Rankų ar pirštų skausmas;
• Sunkumo ar tempimo jausmas;
• Pirštų ar sąnarių sustingimas;
• Odos paraudimas ar šiluma;
• Įtempta ar sustandėjusi oda;
• Rankos ar pirštų tirpimas;
• Sumažėjęs plaštakos, pirštų ar riešo judrumas;
• Žiedų ar kitų papuošalų spaudimas;
• Vieno ar kelių pirštų patinimas.

Kada dėl rankų tinimo kreiptis į gydytoją?

• Rankų tinimas nepraeina arba dažnai kartojasi;
• Tinimas atsirado staiga ir be aiškios priežasties;
• Patino tik viena ranka;
• Kartu atsirado stiprus skausmas, paraudimas ar odos karštis;
• Sumažėjo rankos ar pirštų judrumas;
• Tinimas atsirado pradėjus vartoti naujus vaistus;
• Kartu tinsta kojos, veidas ar kitos kūno vietos.

Dažniausios rankų tinimo priežastys

• Karštis: aukšta aplinkos temperatūra plečia kraujagysles ir gali paskatinti skysčių kaupimąsi rankose;
• Fizinis krūvis: sportuojant ar ilgai vaikštant kai kuriems žmonėms laikinai patinsta plaštakos ir pirštai;
• Didesnis druskos kiekis maiste: natris skatina skysčių susilaikymą organizme;
• Traumos: sumušimai, patempimai, lūžiai ir kiti audinių pažeidimai gali sukelti vietinį tinimą;
• Sąnarių ligos: reumatoidinis artritas, psoriazinis ir kitų formų artritas gali sukelti sąnarių bei pirštų tinimą, skausmą ir sustingimą;
• Limfedema: sutrikus limfos nutekėjimui gali tinti plaštaka arba visa ranka. Ji gali išsivystyti ir po limfmazgių pašalinimo ar spindulinio gydymo;
• Alerginės reakcijos ir angioedema: gali sukelti staigų rankų bei kitų kūno vietų patinimą;
• Infekcijos: odos, poodžio, sąnarių ar kitų rankos audinių infekcijos gali sukelti tinimą, skausmą, paraudimą ir karštį;
• Inkstų ligos: sutrikus inkstų veiklai organizme gali kauptis skysčiai;
• Širdies ligos: esant širdies nepakankamumui gali atsirasti edema, nors dažniau pirmiausia tinsta kojos;
• Nėštumas: nedidelis rankų ir kojų tinimas nėštumo metu gali būti fiziologinis, tačiau staigus ar ryškus tinimas turi būti įvertintas;
• Vaistai: kai kurie kraujospūdį mažinantys, hormoniniai, priešuždegiminiai ir kiti vaistai gali skatinti skysčių kaupimąsi.

Kaip diagnozuojama rankų tinimo priežastis?

• Sveikatos istorija ir apžiūra: rankų tinimui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
• Kraujo tyrimai: gali padėti įvertinti uždegimą, inkstų, kepenų, skydliaukės veiklą ir kitus rodiklius;
• Šlapimo tyrimai: gali būti atliekami įtariant inkstų veiklos sutrikimą;
• Ultragarsinis tyrimas: gali būti vertinami minkštieji audiniai ar kraujagyslės;
• Rentgenograma: dažniausiai atliekama įtariant traumą, lūžį ar sąnarių pažeidimą.

Kaip gydomas rankų tinimas?

• Pagrindinės ligos gydymas – gydomas venų, širdies, inkstų, kepenų ar kitas sutrikimas, sukeliantis tinimą;
• Rankos pakėlimas – laikant ranką aukščiau širdies lygio gali sumažėti skysčių kaupimasis;
• Judėjimas – lengvi plaštakų ir pirštų judesiai gali padėti pagerinti kraujotaką ir limfos nutekėjimą;
• Kompresinė terapija – tam tikrais limfedemos atvejais gali būti naudojamos specialios kompresinės rankovės ar pirštinės;
• Mitybos korekcija – esant skysčių susilaikymui gali būti rekomenduojama mažinti druskos kiekį maiste;
• Medikamentinis gydymas – skiriamas pagal nustatytą priežastį, pavyzdžiui, gydant uždegiminę, alerginę ar kitą ligą;
• Limfedemos gydymas – gali būti taikoma kompresinė terapija, specialūs pratimai ir kitos limfos nutekėjimą gerinančios priemonės.