Leukopenija – tai būklė, kai kraujyje nustatomas sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų kiekis. Leukocitai yra svarbi imuninės sistemos dalis, padedanti organizmui kovoti su infekcijomis. Ypač svarbus neutrofilų kiekis. Ryškiai sumažėjus neutrofilų skaičiui (neutropenija), didėja bakterinių ir grybelinių infekcijų rizika.
Kokie simptomai gali pasireikšti kartu?
Pati leukopenija dažniausiai specifinių simptomų nesukelia ir neretai nustatoma atsitiktinai atlikus bendrą kraujo tyrimą. Simptomai gali atsirasti išsivysčius infekcijai. Galimi požymiai:
- Karščiavimas ar šaltkrėtis;
- Gerklės skausmas;
- Burnos gleivinės opos;
- Kosulys ar dusulys;
- Skausmingas ar dažnas šlapinimasis;
- Viduriavimas;
- Odos paraudimas, patinimas ar pūliavimas;
- Neįprastos išskyros ar kiti infekcijos požymiai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei kraujo tyrime pakartotinai nustatomas sumažėjęs leukocitų kiekis arba atsiranda infekcijos požymių. Ypač svarbu kreiptis, jeigu:
- Karščiuojama ar krečia šaltis;
- Atsiranda gerklės skausmas ar burnos opos;
- Pasireiškia stiprus kosulys ar dusulys;
- Skausminga šlapintis;
- Atsiranda pūliuojančių ar negyjančių žaizdų;
- Infekcijos kartojasi;
- Leukocitų kiekis toliau mažėja;
- Kartu nustatoma mažakraujystė ar sumažėjęs trombocitų kiekis.
Dažniausios leukopenijos priežastys
- Infekcijos: ypač kai kurios virusinės infekcijos gali laikinai sumažinti leukocitų kiekį;
- Vaistai: leukopeniją gali sukelti kai kurie vaistai, slopinantys kraujo ląstelių gamybą ar veikiantys imuninę sistemą;
- Chemoterapija ir radioterapija: gali slopinti kaulų čiulpų veiklą ir mažinti leukocitų skaičių;
- Kaulų čiulpų ligos: aplazinė anemija, mielodisplaziniai sindromai, leukemija ir kitos hematologinės ligos;
- Autoimuninės ligos: sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas;
- Vitaminų ir mikroelementų trūkumas: vitamino B12, folio rūgšties ar vario trūkumas gali sutrikdyti kraujo ląstelių gamybą;
- Padidėjusi blužnis: gali būti susijusi su didesniu kraujo ląstelių sulaikymu ir jų kiekio sumažėjimu kraujyje.
Kaip diagnozuojama leukopenija?
- Bendras kraujo tyrimas (BKT): įvertinamas leukocitų ir kitų kraujo ląstelių kiekis;
- Leukocitų formulė: nustatomas skirtingų leukocitų tipų, ypač neutrofilų, kiekis;
- Periferinio kraujo tepinėlis: vertinama kraujo ląstelių morfologija;
- Vitamino B12, folio rūgšties ir vario tyrimai: atliekami įtariant jų trūkumą;
- Infekcijų tyrimai: skiriami pagal klinikinius simptomus ir galimą infekcijos priežastį;
- Autoimuninių ligų tyrimai: atliekami įtariant sisteminę autoimuninę ligą;
- Kaulų čiulpų tyrimas: gali būti reikalingas esant ilgalaikei ar ryškiai leukopenijai arba įtariant hematologinę ligą.
Kaip gydoma leukopenija?
- Pagrindinės ligos gydymas – gydoma leukopeniją sukėlusi infekcija, autoimuninė, hematologinė ar kita liga;
- Vaistų koregavimas – jei leukopenija susijusi su vartojamais vaistais, gydytojas gali koreguoti dozę ar keisti gydymą;
- Infekcijų gydymas – nustačius bakterinę, virusinę ar grybelinę infekciją skiriamas atitinkamas gydymas;
- Vitaminų ar mikroelementų trūkumo korekcija – kai nustatomas vitamino B12, folio rūgšties, vario ar kitų medžiagų trūkumas;
- Granulocitų kolonijas stimuliuojantys faktoriai – gali būti skiriami neutrofilų gamybai skatinti;
- Onkologinio gydymo koregavimas – esant reikšmingai leukopenijai gydytojas gali koreguoti chemoterapijos dozę ar gydymo laiką.
