Edema (tinimas): priežastys ir gydymas

Edema (tinimas) – skysčių kaupimasis organizmo audiniuose, sukeliantis pažeistos kūno srities patinimą. Dažniausiai edema pasireiškia pėdų, kulkšnių ir blauzdų srityse, tačiau gali atsirasti rankose, veide, aplink akis ar kitose kūno vietose. Edema gali būti susijusi su ilgalaikiu sėdėjimu, stovėjimu, nėštumu ar tam tikrų vaistų vartojimu. Tačiau pasikartojantis, progresuojantis ar be aiškios priežasties atsiradęs tinimas gali rodyti širdies, inkstų, kepenų ar kraujotakos sistemos sutrikimus.

Kokie yra edemos tipai?

Lokalizuota edema – apima vieną kūno sritį, pavyzdžiui, pėdą, plaštaką ar audinius aplink traumą. Ji gali atsirasti dėl vietinio uždegimo, sužalojimo, alerginės reakcijos arba veninės ir limfinės kraujotakos sutrikimų;
Generalizuota edema – pasireiškia kelių kūno sričių arba didesnės kūno dalies tinimu. Ji gali būti susijusi su sisteminėmis ligomis, ypač širdies, inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimais.

Kaip pasireiškia edema?

Audinių patinimu: pažeista kūno sritis tampa didesnė, paburkusi;
Odos tempimu: oda gali atrodyti įtempta, blizganti;
Duobutės susidarymu spaudžiant: paspaudus patinusią vietą pirštu, odoje gali laikinai išlikti įdubimas;
Sunkumo pojūčiu: dažniausiai kojose, ypač dienos pabaigoje;
Diskomfortu ar skausmu: patinusioje srityje gali būti jaučiamas tempimas ar jautrumas;
Judesių ribotumu: dėl tinimo gali būti sunkiau judinti galūnes ar atlikti kasdienius veiksmus;
Kūno svorio padidėjimu: dėl organizme susikaupusių skysčių gali didėti kūno svoris.

Kada dėl edemos kreiptis į gydytoją?

Tinimas atsiranda be aiškios priežasties;
Edema kartojasi arba palaipsniui stiprėja;
Patinsta kelios kūno sritys;
Tinimas išlieka net pailsėjus;
Pastebimas greitas kūno svorio didėjimas dėl galimo skysčių susilaikymo;
Patinusi oda tampa įtempta, blizganti ar skausminga;
Edema apsunkina vaikščiojimą ar kasdienę veiklą;
Tinimą lydi karščiavimas ar kiti naujai atsiradę simptomai.

Kodėl atsiranda edema?

Ilgalaikis sėdėjimas ar stovėjimas: dėl gravitacijos ir sumažėjusio raumenų aktyvumo skysčiai gali kauptis apatinėse galūnėse;
Per didelis druskos vartojimas: didelis natrio kiekis maiste gali skatinti skysčių susilaikymą organizme;
Nėštumas: dėl hormoninių pokyčių ir pakitusios kraujotakos gali atsirasti kojų bei pėdų tinimas;
Hormoniniai pokyčiai: skysčių susilaikymas gali pasireikšti prieš menstruacijas;
Širdies nepakankamumas: sutrikus širdies veiklai, skysčiai gali kauptis kojose, pilvo ertmėje ar plaučiuose;
Inkstų ligos: sutrikus skysčių ir natrio šalinimui, gali atsirasti kojų, veido ar paakių tinimas;
Kepenų ligos: sergant kepenų ciroze, skysčiai gali kauptis pilvo ertmėje ir apatinėse galūnėse;
Lėtinis venų nepakankamumas: sutrikus veninio kraujo grįžimui iš kojų, atsiranda kulkšnių ir blauzdų tinimas;
Giliųjų venų trombozė: kraujo krešulys giliojoje venoje gali sukelti staigų vienos kojos tinimą, skausmą ar tempimą;
Limfinės sistemos sutrikimai: sutrikus limfos nutekėjimui, gali išsivystyti limfedema, įskaitant atvejus po operacijų, kurių metu pašalinami limfmazgiai;
Uždegimas, trauma ar alerginė reakcija: dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo skysčiai kaupiasi aplinkiniuose audiniuose;
Baltymų trūkumas: esant ryškiam baltymų sumažėjimui kraujyje, gali sutrikti skysčių pasiskirstymas tarp kraujagyslių ir audinių;
Vaistų vartojimas: edemą gali sukelti kai kurie antihipertenziniai vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kortikosteroidai, estrogenai ir tam tikri vaistai nuo cukrinio diabeto.

Kaip diagnozuojama edemos priežastis?

Sveikatos istorija ir apžiūra: edemai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
Laboratoriniai kraujo tyrimai: inkstų ir kepenų funkcijai, elektrolitų bei baltymų kiekiui įvertinti;
Šlapimo tyrimai: atliekami įtariant inkstų ligas ar padidėjusį baltymų netekimą su šlapimu;
Elektrokardiograma (EKG): padeda įvertinti širdies elektrinį aktyvumą ir galimus širdies veiklos sutrikimus;
Širdies echoskopija: atliekama įtariant širdies nepakankamumą ar kitus širdies struktūros bei funkcijos pakitimus;
Kojų venų ultragarsinis tyrimas: padeda įvertinti veninę kraujotaką, nustatyti venų nepakankamumą ar trombozę;
Pilvo organų echoskopija: gali būti atliekama kepenų, inkstų ir pilvo ertmės pakitimams įvertinti;
Papildomi tyrimai: pagal klinikines indikacijas gali būti skiriami kiti laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai.

Kaip gydoma edema?

Pagrindinės ligos gydymas – gydomos širdies, inkstų, kepenų, veninės kraujotakos ar kitos edemą sukėlusios ligos;
Medikamentinis gydymas – pagal klinikines indikacijas gali būti skiriami diuretikai ar kiti vaistai, padedantys mažinti skysčių susilaikymą;
Vartojamų vaistų korekcija – jei edema susijusi su medikamentų poveikiu, gydytojas gali rekomenduoti koreguoti ar pakeisti gydymą;
Kompresinė terapija – esant tam tikriems veninės ar limfinės kraujotakos sutrikimams, gali būti rekomenduojamos kompresinės kojinės ar kitos kompresinės priemonės;
Mitybos korekcija – gali būti rekomenduojama riboti druskos vartojimą, atsižvelgiant į edemos priežastį ir paciento sveikatos būklę;
Fizinio aktyvumo korekcija – reguliarus judėjimas ir ilgo nepertraukiamo sėdėjimo ar stovėjimo vengimas gali padėti mažinti apatinių galūnių tinimą;
Galūnių pakėlimas – esant tam tikroms edemos priežastims, kojų ar rankų pakėlimas gali padėti gerinti skysčių nutekėjimą;
Vietinės priemonės – po nedidelių traumų atsiradusiam tinimui mažinti gali būti taikomi šalti kompresai.