Sifilis – tai lytiškai plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia Treponema pallidum. Infekcija perduodama per vaginalinius, analinius ar oralinius lytinius santykius. Jis taip pat gali būti perduota kūdikiui nėštumo ir gimdymo metu, o kartais ir žindant krūtimi. Liga dažniausiai prasideda neskausminga opa, kuri gali atsirasti ant lytinių organų, burnoje arba tiesiosios žarnos srityje. Negydomas sifilis progresuoja ir gali sukelti sunkių bei negrįžtamų sveikatos sutrikimų – pažeisti širdį, smegenis, akis, kaulus ir raumenis. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai leidžia laiku nustatyti infekciją, pradėti gydymą ir sumažinti jos plitimo riziką.
Simptomai
Sifilio simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir jos eigos:
- Pirminis sifilis: išsivysto praėjus 2 – 12 savaičių po kontakto su sifilio sergančiu asmeniu. Šiame etape ant lytinių organų ar burnos atsiranda nedidelė opa, vadinama šankeriu. Ji dažniausiai būna neskausminga ir gali likti nepastebėta. Opa savaime užgyja per kelias savaites ar mėnesius, tačiau tai nereiškia, kad infekcija išnyko. Negydomas sifilis progresuoja į antinį sifilį. Pirminėje stadijoje infekcija gali būti perduodama per vaginalinius, analinius ar oralinius lytinius santykius;
- Antrinis sifilis: praėjus 1 – 6 mėnesiams po to, kai išnyksta šankeris, atsiranda šiurkštus, nelygus sifilio bėrimas. Bėrimas gali apimti visą kūną, įskaitant delnus ir pėdų padus. Bėrimas paprastai nesukelia niežulio. Taip pat gali pasireikšti kiti simptomai: plaukų slinkimas, raumenų skausmai, karščiavimas, gerklės skausmas, nuovargis, dar vadinamas išsekimu, svorio kritimas ir padidėję limfmazgiai.
- Latentinis sifilis: jeigu per pirmąsias dvi stadijas infekcija nėra gydoma, sifilis pereina į latentinę stadiją. Šiame etape išorinių simptomų nėra, nors kartais gali pasireikšti lengvi paūmėjimai. Infekcija gali pažeisti širdį, nervų sistemą, kaulus ir kitus organus. Latentinis sifilis gali trukti iki 20 metų. Šioje stadijoje infekcija lytiniams partneriams perduodama retai, tačiau negydoma ji progresuoja į vėlyvąją stadiją;
- Tretinis (vėlyvasis) sifilis: apie 20 % negydomų asmenų pasiekia vėlyvąją sifilio stadiją, kuri gali išsivystyti praėjus daugeliui metų po užsikrėtimo. Ši stadija sukelia rimtų ir dažnai negrįžtamų sveikatos sutrikimų, tokių kaip smegenų pažeidimai, demencija ir kognityvinės funkcijos sutrikimai, širdies ligos, judėjimo ir raumenų funkcijos sutrikimai, nervų pažeidimai, traukuliai bei regos sutrikimai;
- Įgimtas sifilis: pasireiškia, kai nėštumo metu sergate sifiliu ir perduodate infekciją vaisiui. Tai gali sukelti sunkias sveikatos problemas kūdikiams ir mažiems vaikams. Todėl svarbu, kad akušeris-ginekologas patikrintų nėščiąsias dėl lytiškai plintančių infekcijų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Nustačius sifilį, būtina nedelsiant pradėti gydymą.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: sifiliui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, buvusias infekcijas, lytiškai plintančias infekcijas ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Laboratoriniai tyrimai: atliekamas bendras ir biocheminis kraujo tyrimas, paimamas tepinėlis iš žaizdos išskyrų, taipogi atliekamas serologinis tyrimas sifilio antikūnams nustatyti;
- Molekulinis tyrimas: nukleino rūgščių amplifikacijos testas leidžia aptikti ligos sukėlėjo genetinę medžiagą. Šis tyrimas ypač naudingas ankstyvose ligos stadijose.
Gydymas
Pagrindinis sifilio gydymas – antibakterinė terapija. Gydymo laikotarpiu būtina vengti lytinių santykių iki visiško pasveikimo. Gydytojai taipogi rekomenduoja po sifilio gydymo atlikti tyrimus, kad įsitikintų, jog infekcija visiškai išnyko. Vaisto dozė ir vartojimo trukmė priklauso nuo sifilio stadijos ir simptomų.
Svarbios gydymo rekomendacijos:
- Susilaikyti nuo lytinių santykių iki gydymo pabaigos;
- Informuoti visus seksualinius partnerius, su kuriais turėjote santykių per pastaruosius 2 metus;
- Pasitikrinti dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų (gonorėjos, chlamidijos, trichomonozės ir kt.).
Prevencija
- Nuolatinis ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas;
- Stabilūs lytiniai santykiai su nuolatiniu partneriu;
- Atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas;
- Reguliarūs profilaktiniai tyrimai.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
