Riešo kanalo sindromas – yra viena iš dažniausiai pasitaikančių plaštakos ligų. Ši liga pasitaiko, kai yra užspaudžiamas vidurinis rankos nervas. Kai vidurinis nervas yra spaudžiamas, simptomai gali būti piršto ir nykščio tirpimas, dilgčiojimas ir silpnumas. Tinkamas gydymas įprastai sumažina dilgčiojimą ir tirpimą bei atkuria plaštakos funkciją.
Rizikos veiksniai
- Anatominiai veiksniai (riešo lūžis, išnirimas, artritas);
- Darbo vietos veiksniai (nuolatinis darbas su plaktuku, grąžtu arba klaviatūra);
- Nėštumas (hormonų disbalansas);
- Paveldimumas;
- Amžius (> 40 metų);
- Sveikatos sutrikimai (podagra, hipotireozė, cukrinis diabetas, nutukimas ir kt.).
Simptomai
- Riešo, rankos ar pirštų tirpimas;
- Riešo, rankos ar pirštų skausmas;
- Dilgčiojimas;
- Sunkumai laikant ar valdant daiktus rankomis (laikant telefoną, vairą, rašiklį ar spausdinant klaviatūra).
Riešo kanalo sindromas įprastai vystosi lėtai. Iš pradžių galite jausti tik nedidelius simptomus, kurie laikui bėgant gali pablogėti. Žmonės paprastai pirmiausia pastebi simptomus naktį – skausmas ar dilgčiojimas gali jus pažadinti. Laikui bėgant simptomai gali pradėti trukdyti ir dienos metu, ypač jeigu darbe dažnai atliekate tuos pačius judesius, pavyzdžiui, spausdinate, rašote ar naudojate įrankius.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: riešo kanalo sindromui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Rentgenograma: gali padėti atmesti kitas riešo skausmo priežastis, pvz., artritą ar lūžį;
- Ultragarsinis tyrimas: pateikia sausgyslių ir nervų anatominį vaizdą. Tai gali padėti nustatyti, ar nervas yra suspaustas;
- Elektromiografija: matuoja raumenyse susidarančius mažus elektros iškrovimus. Atliekant šį tyrimą, į tam tikrus raumenis įvedamas plonas adatos elektrodas, kad būtų įvertinta raumenų susitraukimo ir poilsio metu vykstanti elektrinė veikla;
- Elektroneurografija: procedūros metu per vidurinį nervą perduodamas nedidelis elektros impulsas, kad būtų galima pamatyti, ar elektros impulsai sulėtėja riešo kanale. Šis tyrimas gali būti naudojamas diagnozuoti ligą ir atmesti kitas ligas.
Gydymas
Konservatyvus gydymas
- Riešo įtvaras – gali padėti sumažinti naktinius dilgčiojimo ir tirpimo simptomus;
- Fizinė terapija – fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas gali padėti sustiprinti raumenis aplink riešą ir padidinti lankstumą;
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – gali padėti trumpam sumažinti riešo kanalo sindromo skausmą;
- Kortikosteroidų injekcijos – mažina uždegimą ir patinimą, o tai sumažina spaudimą viduriniam nervui.
Chirurginis gydymas
Chirurginė operacija gali būti tinkama, jei simptomai yra sunkūs arba nepasiduoda konservatyviam gydymui. Chirurginio gydymo metodai:
- Riešo kanalo atvira operacija – delno vidinėje pusėje virš riešo kanalo atliekamas pjūvis ir perpjaunamas skersinis raištis, kad būtų sumažintas spaudimas viduriniam nervui;
- Endoskopinė riešo kanalo operacija – endoskopo pagalba per vieną ar du mažus pjūvius virš riešo kanalo perpjaunamas skersinis raištis, kad būtų sumažintas spaudimas viduriniam nervui; Endoskopinė operacija gali sukelti mažiau skausmo nei atvira operacija per pirmąsias savaites po operacijos;
- Ultragarsu kontroliuojama riešo kanalo operacija – ultragarso kontrolėje, delno vidinėje pusėje virš riešo kanalo atliekamas mažas pjūvis ir perpjaunamas skersinis raištis, kad būtų sumažintas spaudimas viduriniam nervui.
Riešo kanalo atlaisvinimo operacija įprastai atliekama ambulatoriškai, tai reiškia, kad tą pačią dieną galėsite grįžti namo.
Prevencija
- Prieš ir po intensyvios fizinės veiklos atlikite riešų ir rankų mankštą;
- Atliekant bet kokį darbą ar veiklą, dėvėkite tinkamą apsauginę įrangą;
- Dirbdami rankomis, darykite trumpas pertraukas;
- Dirbdami su įrankiais ar spausdindami klaviatūrą, naudokite tinkamą techniką ir išlaikykite gerą laikyseną.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
