Prieširdžių virpėjimas (PV) – tai dažnas širdies ritmo sutrikimas, kuriam būdingas nereguliarus, ir chaotiškas prieširdžių ir skilvelių susitraukimas. PV gali pasireikšti epizodiškai (priepuoliais) arba būti nuolatinis. Nors pats prieširdžių virpėjimas dažniausiai nėra tiesiogiai pavojingas gyvybei, jis gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip insultas ar širdies nepakankamumas.
Rizikos veiksniai
- Amžius (> 60 m.);
- Alkoholis;
- Paveldimumas;
- Širdies nepakankamumas;
- Arterinė hipertenzija;
- Cukrinis diabetas;
- Skydliaukės ligos;
- Nutukimas.
Simptomai
- Širdies plakimas;
- Bloga fizinio krūvio tolerancija;
- Skausmas širdies plote;
- Dusulys;
- Svaigimas;
- Nuovargis.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: prieširdžių virpėjimui diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, gretutines ligas, šeimos ligos istoriją ir atlieka fizinę apžiūrą;
- Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant patikrinti elektrolitų (K, Mg, Na) kiekį ir nustatyti skydliaukės, inkstų ir kepenų funkciją;
- Elektrokardiograma (EKG): šiuo greitu ir neskausmingu tyrimu matuojamas širdies elektrinis aktyvumas. EKG yra pagrindinis tyrimas prieširdžių virpėjimo diagnozavimui;
- Monitoravimas holteriu: tyrimo metu vertinimai EKG pokyčiai per 24 val.;
- Fizinio krūvio testai: atliekant šiuos testus dažnai tenka vaikščioti bėgimo takeliu arba minti stacionaraus dviračio pedalus, o širdis yra stebima. Testai parodo, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį;
- Krūtinės ląstos rentgenograma: įvertinama širdies ir plaučių būklė;
- Echokardiograma: garso bangomis sukuriami plakančios širdies vaizdai. Šis tyrimas gali parodyti, kaip kraujas teka per širdį ir širdies vožtuvus.
Gydymas
Medikamentinis gydymas
Gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą, kuris padeda kontroliuoti širdies ritmą, sumažinti simptomus (pvz., širdies permušimus, dusulį, nerimą) ir apsaugoti širdį nuo ilgalaikių pažeidimų. Taip pat dažnai skiriami vaistai, mažinantys kraujo krešulių susidarymo ir insulto riziką, kuri sergant prieširdžių virpėjimu yra padidėjusi. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, gretutines ligas ir galimą kraujavimo riziką.
Intervencinis gydymas
Kai medikamentinis gydymas nėra pakankamai veiksmingas arba netoleruojamas, gali būti taikomi intervenciniai gydymo metodai:
- Kateterinė abliacija – minimaliai invazinė procedūra, kurios metu per kraujagysles į širdį įvedami ploni kateteriai. Dažniausiai atliekama plaučių venų izoliacijos abliacija, kuri yra pagrindinis prieširdžių virpėjimo gydymo metodas;
- Labirinto procedūra (chirurgine abliacija) – širdyje sukuriamas randų „labirintas“, blokuojantis nenormalius elektrinius signalus. Ši procedūra dažniausiai atliekama kartu su kita širdies operacija, pavyzdžiui, vainikinių arterijų šuntavimu ar širdies vožtuvų operacija;
- Kardioversija – širdies ritmo atkūrimas naudojant elektrinį impulsą arba vaistus;
- Kairiojo prieširdžio ausytės uždarymas – jeigu pacientas negali vartoti kraują skystinančių vaistų, gali būti implantuojamas specialus prietaisas, uždarantis kairiojo prieširdžio ausytę – vietą, kur dažniausiai susidaro krešuliai.
Prevencija
- Kraujospūdžio valdymas;
- Palaikykite sveiką svorį.
- Stebėkite cholesterolio kiekį;
- Reguliariai mankštinkitės;
- Venkite tabako gaminių, alkoholio ir narkotikų;
- Reguliari patikra ir rekomendacijų laikymasis.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
