Pigmentinės dėmės atsiranda dėl padidėjusios arba sumažėjusios natūralios odos pigmentacijos. Odos spalva priklauso nuo melanino, pigmento, kurį gamina melanocitai, kiekio ir rūšies. Sutrikus jo gamybai, pigmentinės dėmės atrodo šviesesnės arba tamsesnės už pagrindinį odos atspalvį. Tokia problema turi tik estetinį trūkumą ir daugeliu atvejų neturi jokios įtakos sveikatai. Tačiau daugeliui žmonių ji sukelia rimtą psichologinį diskomfortą. Šiuolaikinėje dermatologijoje siūlomi įvairūs dischromijos (t. y. odos spalvos pokyčių) bet kurioje veido ir kūno vietoje korekcijos būdai. Kai kurios procedūros duoda laikiną efektą, o kitos padeda atsikratyti pigmentacijos ilgam.
Rizikos veiksniai
- Genetinis polinkis – dažnai dischromija būna susijusi su paveldimu veiksniu;
- Hormoniniai pokyčiai – pigmentinių dėmių priežastimi šiuo atveju tampa hormonų pokyčiai, susiję su lytiniu brendimu, nėštumu, menopauze ar įvairiomis ligomis;
- Ultravioletinių spindulių poveikis – problema gali tapti agresyvaus saulės spindulių poveikio pasekmė. Dažniausiai tokios dėmės pastebimos ant veido, nes šioje srityje epidermis yra pažeidžiamiausias;
- Mechaninis odos pažeidimas – tai nudegimai ir traumos, netinkamai atliktos kosmetologinės procedūros (pavyzdžiui cheminis pilingas), neteisingas spuogų ir furunkuliozės gydymas.
- Natūralus odos senėjimas – vyresniam nei 40 metų pacientui gali atsirasti senatvinių dėmių, kurios atsiranda dėl natūralaus organizmo senėjimo ir kurias išprovokuoja toks netolygus melanino pasiskirstymas dermos sluoksniuose. Senatvinės dėmės nėra pavojingos, tačiau reikalauja atidesnio dėmesio savo sveikatai.
- Gretutinės ligos – inkstų ir virškinamojo trakto ligos, pavyzdžiui, sergant Adisono liga, vienas iš būdingų simptomų yra „bronzinė oda“, kuria sukelia padidėjusi melanino gamyba.
Pigmentinių dėmių rūšys
Strazdanos – laikomos įgimtomis pigmentinėmis dėmėmis, jos dažniausiai aptinkamos ant veido, pečių ir rankų. Rečiau aptinkamos uždarose vietose (pvz., ant nugaros ar kojų). Jų spalva svyruoja nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rudos. Paprastai joms būdinga apvali forma, netaisyklingi kontūrai. Strazdanų skaičius gali būti įvairus: nuo kelių beveik nepastebimų dėmelių iki didelių sankaupų.
Chloazma (melasma) – įgytos rusvos spalvos dėmės, dažnai esančios veido srityje. Chloasmos gali būti gana didelės, o jų spalvos intensyvumas dažnai kinta veikiant šviesai. Dažnai tokia pigmentacija pastebima nėščioms moterims, taip pat moterims, turinčioms įvairių hormoninių sutrikimų. Vyrams ši problema pasitaiko rečiau.
Potrauminė (antrinė) hiperpigmentacija – atskira dischromijos kategorija, pasireiškianti traumuotose odos vietose. Dažniausiai lieka raudonos pigmentinės dėmės, kurios laikui bėgant gali pašviesėti.
Použdegiminė hiperpigmentacija – vietinis patamsėjimas, kuris lieka uždegimo vietose. Išvaizda panaši į potrauminius darinius, tačiau yra didesnio ploto.
Lentigo – tai ovalios dėmės ant veido ir atvirų kūno vietų. Gali būti plokščios ir išgaubtos struktūros. Jų spalva svyruoja nuo šviesiai smėlio iki tamsiai rudos. Dažniausiai dischromija pasireiškia vaikystėje arba paauglystėje dėl padidėjusios saulės spinduliuotės. Vyresniems nei 40-50 metų pacientams gali būti diagnozuojama senatvinė lentigo, kuri atsiranda pažeidus lipidų barjerą ir padidėjus epidermio raginio sluoksnio pralaidumui.
Vitiligo – tai atskira liga, kuriai būdinga baltų pigmentinių dėmių atsiradimas atskirose srityse. Paprastai vitiligo pasireiškia 1 arba 2 simetriškomis dėmėmis, kurios laikui bėgant gali didėti. Dažniausiai patologija pažeidžia veidą, pirštus, alkūnes ar kelius.
Simptomai
Pigmentinės dėmės paprastai pasireiškia kaip odos atspalvio pokytis ir paprastai jų nelydi kiti simptomai. Tačiau jei pigmentinę dėmę lydi niežulys, kraujavimas, ji keičia formą ir spalvą, smarkiai padidėja, turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra – pigmentinės dėmės diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius, vaistų vartojimą, aplinkos veiksnius (per didelis ultravioletinių spindulių poveikis), gretutines ligas ir atlieka odos pakitimų apžiūrą;
- Dermatoskopija;
- Citologinis arba histologinis ištyrimas.
Gydymas
Pigmentinių dėmių gydymas priklauso nuo jų atsiradimo priežasties ir odos spalvos pakitimo tipo: hipopigmentacijos ar hiperpigmentacijos. Standartinis pigmentinių dėmių gydymo planas apima provokuojančių veiksnių pašalinimą ir apsauginių priemonių su ne mažesniu kaip 30 SPF filtru naudojimą.
Be to, pigmentinės dėmės mažinamos taikant šiuos metodus:
- Vietinis gydymas – pigmentaciją šviesinančių vaistų vartojimas. Dažnai taikomas kombinuotas gydymas, kuriuo siekiama atkurti pigmentacijos mechanizmą.
- Išorinis gydymas – šiuo atveju pigmentinėms dėmėms gydyti naudojamos išorinės priemonės, kurios leidžia sustabdyti pigmento gamybos fermentinius procesus melanocituose. Kaip išorinės terapijos dalis naudojami tepalai, kremai ir cheminiai pilingai, kurių sudėtyje yra askorbo, glikolio, pieno, retinoidų. Tokios priemonės turi ryškų poveikį, tačiau jos naudojamos laikantis atsargumo, nes medžiagos yra agresyvios ir gali sukelti dirginimą.
Atskirą gydymo metodų grupę sudaro procedūros.
Pastebimą rezultatą kovojant su pigmentinėmis dėmėmis rodo:
- Lazerio terapija – daugeliu atvejų pigmentacijai koreguoti naudojamas lazerio poveikis. Tokios procedūros poveikis pagrįstas pigmentinių ląstelių sunaikinimu nepažeidžiant dengiamojo epitelio. Toks metodas pasižymi efektyvumu ir saugumu, daugeliu atvejų nesukelia recidyvų ir komplikacijų. Po procedūros svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų ir taisyklių, kurios leidžia pasiekti visišką odos gijimą ir pašalinti randų atsiradimo riziką.
- Fototerapija – veikia panašiu principu kaip ir lazeris. Prietaisas veikia skleisdamas plataus ilgio šviesos blyksnius, o ne generuodamas tam tikro ilgio spindulį, kaip lazeris. Fototerapija naikina melaniną tam tikroje srityje, padėdama išlyginti odos atspalvį. Šis metodas tinka beveik visų tipų dischromijai gydyti. Juo galima veiksmingai pašalinti senatvines dėmes po cheminio šveitimo ar per didelės saulės spinduliuotės, hormoninius darinius ir kt.
- Mezoterapija – gali būti naudojama hormoninėms dėmėms, melasmai ar strazdanoms šviesinti. Tai injekcinė procedūra, kurios metu įvedami specialūs maistinių medžiagų mišiniai, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties, vitaminų, mikroelementų. Šis gydymas atliekamas kursu, poveikis pastebimas po 2-3 procedūrų. Šis metodas dažnai taikomas kovojant su hiperpigmentacija ant veido, kaklo ir dekoltė.
- Plazmoliftingas – procedūra tinka nedideliems odos plotams, įskaitant veido sritis, gydyti. Jos esmę sudaro poodinės paties paciento plazmos injekcijos. Metodo veiksmingumą lemia plazmos trombocituose esantys augimo veiksniai, kurie stimuliuoja biocheminius procesus audiniuose. Dėl to visiškai atsinaujina derma ir išnyksta pigmentinės zonos.
Prevencija
UV spinduliuotės sukeltų tamsių pigmentinių dėmių profilaktikos priemonės:
- Apsauginių drabužių ir kepurės dėvėjimas;
- Tiesioginių saulės spindulių ir soliariumo vengimas;
- Apranga, sauganti nuo saules (skrybėlė, ilgom rankovėmis marškiniai, ilgos kelnės);
- Apsauginiai kremai nuo saulės ištisus metus SPF 30 -> 50 (UVA+UVB).
Reguliarūs apsilankymai pas dermatologą gali padėti laiku nustatyti problemą ir išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. „OST KLINIKA“ paslaugas teikiantys gydytojai dermatologai ragina pacientus rūpintis savo sveikata ir atvykti apžiūrai.
Paruošė gyd. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
