Hipotenzija (žemas kraujo spaudimas) – tai būklė, kurios metu kraujo spaudimo jėga į arterijų sieneles yra nuolat per maža, dažniausiai < 90/60 mmHg. Vieniems žmonėms toks kraujospūdis gali būti normalus ir nesukelti jokių nusiskundimų, kitiems – sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net alpimą. Kai kuriais atvejais hipotenzija gali būti pavojinga gyvybei, todėl svarbu nustatyti jos priežastį (pvz., dehidrataciją, vaistų poveikį ar kitas ligas) ir esant poreikiui, taikyti gydymą.
Rizikos veiksniai
- Amžius (> 65 m.);
- Vaistai (antihipertenziniai arba diuretikai);
- Lėtinės ligos (neurologinės, endokrininės ar širdies ir kraujagyslių);
- Alkoholis.
Simptomai
- Galvos svaigimas;
- Sąmonės netekimas (sinkopė);
- Pykinimas ar vėmimas;
- Regėjimo sutrikimai;
- Nuovargis ar silpnumas;
- Koncentracijos sutrikimai;
- Virškinimo sutrikimai.
Diagnostika
- Sveikatos istorija ir apžiūra: hipotenzijai diagnozuoti gydytojas pasiteirauja apie varginančius simptomus, jų pradžią, eigą, šeimyninę anamnezę, rizikos veiksnius ir atlieka apžiūrą naudojant stetoskopą;
- Kraujospūdžio matavimas: pirmą kartą tikrinant kraujospūdį, jis turėtų būti matuojamas abiejose rankose, kad būtų matyti, ar yra skirtumas. Vėliau turėtų būti matuojama ta ranka, kurios rodmenys didesni;
- Laboratoriniai tyrimai: kraujo ir šlapimo tyrimai atliekami siekiant patikrinti, ar nėra būklių, galinčių sukelti arba pabloginti žemą kraujospūdį. Pavyzdžiui, tyrimai atliekami siekiant patikrinti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai inkstų, kepenų ir skydliaukės funkcijai patikrinti;
- Ambulatorinis stebėjimas: gali būti atliekamas ilgesnis kraujospūdžio stebėjimo, kurio metu kraujospūdis tikrinamas reguliariais intervalais per 6 arba 24 valandas;
- Fizinio krūvio testai: atliekant šiuos testus dažnai tenka vaikščioti bėgimo takeliu arba minti stacionaraus dviračio pedalus, o širdis yra stebima. Testai parodo, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį;
- Krūtinės ląstos rentgenograma: įvertinama širdies ir plaučių būklė;
- Elektrokardiograma (EKG): šiuo greitu ir neskausmingu tyrimu matuojamas širdies elektrinis aktyvumas. Juo galima nustatyti, kaip greitai ar lėtai plaka širdis. Atliekant elektrokardiogramą (EKG) prie krūtinės, o kartais ir prie rankų ar kojų tvirtinami jutikliai, vadinami elektrodais;
- Echokardiograma: neinvazinio tyrimo metu garso bangomis sukuriami išsamūs plakančių širdies kraujagyslių vaizdai. Jis parodo, kaip kraujas juda širdimi ir širdies vožtuvais.
Gydymas
Žemas kraujospūdis be simptomų arba su lengvais simptomais dažniausiai gydymo nereikalauja. Jeigu atsiranda simptomų, gydymas priklauso nuo priežasties. Pavyzdžiui, jeigu hipotenziją sukelia vaistai, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti jų dozę ar vartojimą. Savarankiškai vaistų nutraukti ar keisti negalima.Rekomenduojama siekiant padidinti kraujospūdį ir palengvinti simptomus:
- Vartoti daugiau druskos – tik pasitarus su gydytoju;
- Gerti pakankamai vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos;
- Dėvėti kompresines kojines, kurios gerina kraujotaką;
- Vartoti vaistus – tik gydytojui paskyrus.
Paruošė med. dr. Edvin Ostapenko remiantis LR SAM diagnostikos ir gydymo protokolu
Apie OST KLINIKA
Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Klinikoje dirbantys gydytojai palaiko ryšius su garsiausiais Europos mokslininkais ir glaudžiai su jais bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad mūsų pacientai gautų geriausią priežiūrą ir paslaugas.
